Inkstai

Inkstai valo kraują nuo įvairių nereikalingų medžiagų. Per 1 min. inkstai perleidžia apie 125 ml kraujo, tai sudaro 80 l per parą. Dalis galutinių organizmo metabolizmo produktų pašalinama per inkstus, tačiau kai kurie – prakaituojant.
Nustatyta, kad būnant pirtyje ir pradėjus intensyviai prakaituoti, inkstai pradeda „ilsėtis", dirbti mažiausiu intensyvumu. Jau po 15 min. buvimo karštoje garinėje inkstų išskiriamo skysčio kiekis tampa minimalus ir toks išlieka dar 6 val. po pirties. Per odą pradedamos intensyviai šalinti įvairios druskos ir galutiniai organizmo metabolizmo produktai – vadinamieji „šlakai". Inkstai prisiderina ir jų išskiriamų druskų sudėtis pakinta taip, kad bendras organizmo druskų balansas išlieka nepakitęs, ir žmogus geriau jaučiasi. Reikia pasakyti, kad net nedidelis alkoholio kiekis šią inkstų funkciją „išderina", ir žmogaus organizme susidaro tam tikrų druskų perteklius. Taisyklingos pirties procedūros leidžia inkstams papildomai pailsėti. Pirtyje atsipalaiduoja ne tik motoriniai skersaruožiai raumenys, bet ir lygieji vidiniai raumenys, padidėja šlapimo ir tulžies takų skersmuo ir pralaidumas. Štai kodėl pirtis puikiai padeda kenčiant nuo pajudėjusių inkstų ir tulžies akmenų skausmų.
Rekomendacijos:
Žmonėms, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų, rekomenduojamas sausas garas, kuriame intensyviau prakaituojama. Sergantiems inkstų nepakankamumu reikia būti ypač atsargiems. Nors pirtyje per odą išsiskiria druskos ir šlakai, tačiau per aukšta temperatūra gali pakenkti silpniems inkstams.
Draudžiama eiti į pirtį sergant inkstų tuberkulioze, nefritais.