Kraujo nuleidimas

llga kraujo nuleidimo atsiradimo istorija

Yra išlikę žinių, kad kraujo nuleidimas buvo daromas dar prieš 3300 metų Mesopotamijoje, kuri tuo metu radosi dabartinėje Irako teritorijoje. Išlikusiuose senuose dokumentuose randama užfiksuota, kad kraujo nuleidimas į Europą atkeliavo XIII – XIV a iš Kinijos. Kinijoje kraujo nuleidimas kartu su masažais, akupunktūra ir gydymu vaistažolėmis jau buvo atliekamas prieš 2000 metų.
Suomijoje kraujo nuleidimas liaudyje daromas jau XV a., tačiau senuosiuose raštuose šis gydymo būdas paminėtas tik XVI a. antrojoje pusėje. Mikael Agricola tuo metu savo daromame maldaknygės kalendoriuje paminėjo, kad kaimo bernai prieš pradėdami pavasarinius lauko darbus naudodavosi kraujo nuleidėjo paslaugomis.
Senovėje kraujo nuleidėjais dirbdavo bobutės ir diedukai, kurie su kraujo nuleidimo įrankiais keliaudavo iš kaimo į kaimą, iš trobos į trobą.
Anksčiau karujo nuleidimas buvo įprasta priemone, kuri palaiko gerą sveikatą, taip pat buvo tikima, kad tai apsaugos nuo ligų ir kitų negalavimų. Buvo tikima, kad kraujo nuleidimo metu pašalinamas „blogas kraujas" ir taip ligoms užkertamas kelias.
Kraujo nuleidimo metu kraujas nuleidžiamas specialių kraujo nuleidimo "ragelių" (taurelių) pagalba. Senovėje tuos "ragelius" gamindavo iš karvės arba jaučio ragų, bet šiais laikais yra ištobulintos "ragelių" gaminimo technologijos ir gamina iš plastiko, Rgelio gale pritaisyta siurbimo pompikė.
Kraujo nuleidimo metu iš organizmo pašalinama apie 500 ml kraujo. Kraujo donorai vieno seanso metu atiduoda daug daugiau kraujo, nei nuleidžiama kraujo nuleidimo metu. Maždaug per tris savaites po kraujo nuleidimo organizme atsistato buvęs kraujo kiekis, šis kraujo kūnelių veiklos suaktyvinimas kartu suaktyvina ir medžiagų apykaitą.

Pagalba nuo įvairiausių negalavimų

Šiuo metu jau įrodyta, kad kraujo nuleidimas gydo žiedadulkių alergiją, astmą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Žinoma, kad prieš pradedant gydyti šiuos negalavimus kraujo nuleidimu, reiktų pasikonsultuosti su savo gydančiu gydytoju.
Vienkartinis kraujo nuleidimas neduoda ypatingų rezultatų. Jau minėtus negalavimus gydyti kraujo nuleidimą reiktų daryti bent porą kartų metuose. Tarp kraujo nuleidimo seansų rekomenduojama daryti bent 3 mėnesių pertraukas.
Tradiciškai kraujo nuleidimas atliekamas pirtyje. Klientas, kuris ruošiamas kraujo nuleidimui pirmiausiai vedamas į gerai iškūrentą pirtį, kad suminkštėtų oda. Pirtyje taip pat suaktyvėja paviršutinė kraujotaka. Po pirties klientas gulasi ant kraujo nuleidimo stalo, kur kraujo nuleidėja pirmiausia jį masažuoja. Po masažo kraujo nuleidimo „rageliai" pastatomi ant kliento nugaros, pečių, kojų akupunktūrinių taškų, kad įsisiurbtų ir suminkštintų kūno vietas, iš kur vėliau bus nuleidžiamas kraujas.
Kraujo nuleidimo „rageliams" leidžiama kurį laiką pabūti ant kliento kūno, po to jie nuimami ir susidariusių kauburėlių vietoje specialiais įrankiais, kraujo nuleidimo „kirvuku" ir odos peiliuku, daromos mažytės įpjovos. Kai po to kraujo nuleidimo „rageliai" vėl uždedami ant odos, į juos ima rinktis kraujas.
- Paprastai kraujo nuleidimas trunka valandą ar kiek ilgėliau. Per šį laiką susirenka įvairus kiekis kraujo. „Ragelių" skaičius priklausomai nuo kliento gali būti nuo 20 iki 50. Pati naudoju mažesnius ir didesnius kraujo nuleidimo „ragelius",- pasakoja Ilmarinen.

Kraujo nuleidimą naudoja ir gydytojai

Taip pat ir dabartinės medicinos mokslas poros negalavimų atveju naudoja kraujo nuleidimą kaip oficialų gydymo metodą. Viena iš ligų ,kai kaulų čiulpai gamina daugiau nei normaliai reikėtų kraujo kūnelių. Šia liga serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o ligos gydymo tikslas yra palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje, kad kraujas nepasidarytų per daug „klampus". Pirminis šios ligos gydymas – kartą į mėnesį nuleisti po 400-500 ml kraujo.
Kraujo nuleidimas kaip gydymo būdas taikomas taip pat tada, kai organizme susikaupia per daug geležies. Dalį šitokių atvejų sąlygoja paveldimumas arba kitos ligos. Iš tokių ligonių organizmo per didelis geležies kiekis pašalinamas, kas savaitę ligoniui nuleidžiant po 500 ml kraujo, kol ligonio kraujyje geležies lieka normalus kiekis. Paprastai toks gydymas trunka nuo dviejų iki trijų metų.
Tokio gydymo metu naudojami tie patys medicininiai įrankiai, kaip ir imant donorų kraują, o ir paimamo kraujo kiekis yra toks pat, kaip ir kraujo kiekis imamas iš donorų. Po to, kai donoras duoda kraujo, jo kraujo visos sudedamosios dalys atsistato gana greitai, išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius. Jų atsistatymui reikia trijų mėnesių. Per dažna donorystė gali sąlygoti anemiją ir geležies trūkumą organizme. Apie tai pasakojo vidaus ligų docentas Heikki Repo, dirbantis Helsinkio universitetinėje ligoninėje.
Tikriausiai visi davę kraują donorai po kraujo nuleidimo yra pakilios nuotaikos, nes jų duotas kraujas greičiausiai padės tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Taip pat dalis donorų keletą savaičių po kraujo davimo jaučia neįprastą lengvumą ir energingumą. Tokiems žmonės donorystė ypač tinka. Donoriškas kraujo davimas taip pat saugus, nes prieš duodant kraują, tikrinamas hemoglobino kiekis kraujyje. Jeigu hemoglobinas žemas kraujo jokiu būdu nereikėtų duoti.
Kraujo nuleidimo metu kūne padaromos žaizdos, kurios gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą ir sudaro tam tikrą infekcijos riziką. Be to per kraują plinta įvairiausi virusai, kurie gali sukelti pavyzdžiui hepatitą. Todėl kraujo nuleidimo įrankiai turi būti sterilūs ir naudojami tik kartą.

Pagal Suomijos spaudą parengė Rimas Kavaliauskas
2006 m.