Karkasinė

Karkasinės konstrukcijos pirtis

Ne visi turi galimybę pasistatyti pirtelę iš rąstų. Dažniausiai pritrūkstama vietos atskiram pirties pastatui, rąstai sunkiau gaunami, pervežami, juos apdirbti reikia specialių įgūdžių... arba nėra kito pasirinkimo, kaip tik įsirengti integruotą į gyvenamąjį pastatą pirtį - šiuo atveju greičiausiai pasirinksite karkasinį sprendimą. Tokios konstrukcijos pirtis turi ir nemažai privalumų:

• ji pigesnė, reikia mažiau medžiagų,
• sienų konstrukcija beveik neturi „nusėdimo",
• galite žymiai laisviau keisti patalpų išplanavimą pagal savo pastatą, o tai labai svarbu įrengiant integruotą pirtį,
• tokia pirtis labai greitai įšyla,
• ją lengviau prižiūrėti,
• priešgaisriniu požiūriu saugesnė.

Jei pirtis integruota į statomą ar jau pastatytą namą, tai namo sienų konstrukcija greičiausiai jau numato pakankamą šilumos ir drėgmės izoliaciją iš lauko. O taip pat reikiamas mechanines sienų savybes. Jums liks pasirūpinti tinkama vidine garinės sienų izoliacija ir apdaila. O jei pirties patalpos yra naujai statomos arba „priduriamos" prie stovinčio pastato, tai sienos renčiamos lygiai taip pat, kaip ir tokios pačios konstrukcijos gyvenamajai patalpai, tik su papildomais reikalavimais vidinėje pusėje.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, įrengiant karkasinės konstrukcijos pirties garinę - tai gera sienų termoizoliacija, izoliacija nuo drėgmės ir gera ventiliacija pirtyje. Šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos yra labai efektyvios, tačiau reikalauja technologijos išmanymo, taigi jums reikėtų gerai išsinagrinėti jų aprašymus prieš pasirenkant vieną iš jų.

Pagrindinė problema, su kuria susiduriama karkasinėse pirtyse - tai drėgmės kaupimasis sienose, jei visi reikalavimai nebuvo kruopščiai įvykdyti. Drėgmė gali patekti iš lauko per išorines sienas arba kondensuotis iš vidaus, taip pat patekti į sienas nuo šlapių grindų. Iš praktikos galime pasakyti, kad nemalonumų sukelia ne užtiškęs ar susikondensavęs ant sienos vanduo, bet sienos nesugebėjimas visiškai išdžiūti po pirties seanso. Todėl skirkite daug dėmesio patekusios drėgmės pasišalinimui, liaudiškai tariant, geram sienų džiūvimui. Tai išsprendžiama paliekant pakankamą tarpą laisvam oro cirkuliavimui po pirties sienų apkalu (dailylentėmis). Tipiškas sienos pjūvis einant iš vidaus į išorę atrodo taip: dekoratyvinis medžio dailylenčių apkalas, 2,5-3,5 cm. oro tarpas, plonas tankus drėgmės izoliacijos sluoksnis, šiluminė tūrinė izoliacija, užpildanti karkaso tarpus. Toliau lauko pusėn sienos konstrukcija gali niekuo nesiskirti nuo įprastos karkasinio namo sienų konstrukcijos. Norintys dar labiau pagerinti šilumos sulaikymą garinės viduje, papildomai dar įrengia šiluminius spindulius atspindintį blizgios aliuminio folijos sluoksnį. Deja, dažniausiai tai daroma analfabetiškai, neturint jokio supratimo apie tokio tipo izoliacijos veikimą. Žemiau pateiksime esmines karkasinės pirties sienų konstrukcijos elementų įrengimo žinias ir principus. Įdėmiam būsimosios svajonių pirtelės savininkui jų visiškai pakaks, norint sulaikyti pernelyg savimi pasitikinčių provincijos meistrų brigadą, pasirengusią greitai sukurti eilinį kaimo turizmo pirties „šedevrą" ir pasiekti puikų rezultatą, išvengiant šiuo metu Lietuvoje paplitusių tipinių klaidų.

Sienų konstrukcija

Karkasinės pirties sienas sudaro standus karkasas, sumontuotas iš tašų arba atskirų rėmų (pageidautina lapuočių medienos). Tam gerai tinka liepa, drebulė, maumedis. Tokios lentos blogai praleidžia šilumą ir mažai raitosi nuo šilumos. Gerai, jeigu kiekviena pirties siena yra atskiras rėmas. Rėmo storis turi atitikti naudojamos termoizoliacijos storį. Jeigu pirtis nedidelė, karkasui tiks 3,2x10 cm. lentos, statramsčius kalant kas 60 cm. Statant didesnę pirtį, karkasui naudojamos 5x10 cm. lentos, statramsčiai kas 0,7 - 1 m., įskaitant durų ir langų matmenis. Kampiniai statramsčiai daromi iš stiprių tašų. Iš tiesų karkaso konstrukcija neturi didesnės reikšmės garinės funkcijoms, jeigu yra pakankamai mechaniškai tvirta, kad pirtis nenugriūtų, pirmam stipresniam vėjui papūtus. Šioje vietoje galite visiškai pasitikėti patyrusių statybos meistrų sprendimais.

Tūrinė šilumos izoliacija

Jos paskirtis - suteikti pastato sienoms reikiamą šiluminę varžą. Tūrinė izoliacija dedama į tarpus tarp nešančiųjų karkaso elementų ir iškart aptraukiama garo izoliacija bei apkalama medžio drožlių plokštėmis, gipso kartono plokštėmis, dailylentėmis. Tūrinei šiluminei izoliacijai galite naudoti: mineralinės arba akmens vatos plokštes, minkštas medžio pluošto plokštes, pjuvenų, albastro ir kalkių mišinį. Vengiant izoliacijos sukritimo ir jos išretėjimo, tarp karkaso atramų šachmatine tvarka įterpiami horizontalūs tašai.

Reikia pasakyti, kad statant atskirą karkasinę pirtį, garinės šiluminė izoliacija paprastai daroma šiek tiek storesnė nei gyvenamajam namui. Tokiu atveju pirtis ilgiau laiko šilumą. Jeigu garinė įrenginėjama jau pastatytame name, jos sienos gali būti išmušamos papildomu izoliacijos sluoksniu. Tačiau storesnė izoliacija nėra būtina ir nedaro beveik jokios įtakos temperatūrai pėrimosi metu.

Drėgmės izoliacija

Drėgmės izoliacija apsaugo mineralinę vatą nuo drėgmės patekimo iš išorės (lietus, vėjas, rūkas) ir vidaus (taškymas, drėgmės kondensacija). Tam tikslui paprastai naudojamas pergaminas, polietileno plėvelė. Ją kalti reikia atidžiai, saugantis ją pradurti. Ji privalo būti atspari aukštai temperatūrai ir neskleisti pašalinio kvapo. Itin kruopščiai drėgmės izoliaciją reikia įrengti ten, kur sienos jungiasi su lubomis. Tam tikslui paliekame 15-20 cm. medžiagos užlaidas, kurios paskui yra užlenkiamos ant lubų.

Šilumą atspindinti izoliacija

Ji atspindi šiluminius spindulius atgal į garinę ir neleidžia pirties sienai įkaisti. Dažniausiai naudojamas aliuminio folijos sluoksnis iškart po dailylentėmis. Dėmesio! Daugelyje Lietuvos pirčių dailylentės prikaltos tiesiai ant aliuminio folijos - tai ryškus fizikinio analfabetizmo pavyzdys! Kad šiluminiai spinduliai būtų atspindėti, jie pirma turi atsirasti ir sklisti oru. Dailylentėms prigludus prie folijos, ji visiškai nustoja veikti kaip šilumą atspindintis barjeras, šiluma pernešama laidumo būdu (tiesa, jeigu tūrinė izoliacija yra gera, tai nepablogins garinės šiluminių savybių). Tam, kad šilumą atspindinti plėvelė pradėtų veikti, būtinas 2,5 - 5 cm. oro tarpas tarp plėvelės (folijos) ir garinės apkalo (dailylenčių). Tas pats oro tarpas turi ir daugiau funkcijų (žr. „Garinės apkalas").

Labai geras šilumą atspindinčios izoliacijos pasirinkimas gali būti polimerinė plėvelė, padengta aliuminio folija. Toks sluoksnis atspindi atgal į patalpą net 97% infraraudonųjų spindulių, be to, gali kartu atlikti ir garo izoliacijos funkciją. Itin vykęs tokios medžiagos pavyzdys - „Reflektix", kuris dar turi ir dvigubą mažų oro kapsulių sluoksnį, dalinai atstojantį tūrinę šilumos izoliaciją.

Tiesą sakant, atspindinti izoliacija nėra būtina, jeigu sienos gerai tradiciškai apšiltintos. Tokiu atveju ji neturės absoliučiai jokios įtakos jūsų pirties procedūroms. Tačiau, jeigu sienos apšiltintos silpnai, o jūs mėgstate karštą pirtį, įsirengti ją visgi vertėtų.

Garinės apkalas

Karkasinės pirtelės garinės sienas iš vidaus būtina apkalti 1,5 - 2 cm. storio medinėmis dailylentėmis. Tam tikslui geriausiai tinka liepa ir drebulė, dar juodalksnis. Netinka: sakinga pušis, ąžuolas, beržas. Kuo medžio sluoksnis storesnis, tuo geresnės garinės savybės. Dailylentes patogiau kalti vertikaliai, tačiau sienos apačiai pradėjus tamsėti nuo drėgmės, horizontalias apatines dailylentes labai lengva pakeisti. Taigi pagalvokite, ar neverta jų kalti horizontaliai.

Tačiau svarbiausia yra palikti 2,5 - 5 cm. tarpą tarp apkalo ir garo izoliacijos. Panašus tarpas paliekamas ir viršuje, tarp apkalo ir lubų. Tada oras laisvai cirkuliuoja, pašalindamas iš apkalo ten patekusią nereikalingą drėgmę.

Jeigu nenorite turėti problemų su patamsėjusiomis ir pelyjančiomis dailylentėmis sienos apačioje, privalote griežtai atsiriboti nuo atgrubnagiško papratimo nuleisti dailylentes iki pat grindų plytelių. Tarp grindų ir apkalo apatinio krašto privalo likti bent 20 cm tarpas. Sienos apačioje patartume atsisakyti ir tūrinės izoliacijos, pakeičiant ją storu impregnuotu tašu arba rastu, kurį būtina patikimai apsaugoti nuo drėgmės, apklijuoti plytelėmis. Šioje vietoje tiks ir 2 plytų aukščio mūrelis. Vidinės garinės sienos nedažomos, kad įkaitusios neskleistų kenksmingų medžiagų. Net jeigu dažai ir jų neskleidžia, vis viena jie sutrikdo natūralų medžio kvėpavimą.

Lubos

Garinės luboms gerai tinka 2-3 cm. storio lentos. Jos prikalamos prie kiekvieno balkio 3 kartus už lentos storį ilgesnėmis vinimis. Luboms taip pat naudojama garo ir šiluminė izoliacija. Lubų apkalas įrengiamas panašiai kaip ir sienų. Tarp jo ir sienos taip pat paliekamas tarpas orui cirkuliuoti.

Lauko apdaila

Pirties lauko apdaila niekuo nesiskiria nuo įprasto pastato sienų apdailos. Iš lauko pusės pirties karkasas apkalamas pušinėmis arba eglinėmis lentomis, kurias geriau kalti horizontaliai, tokiu būdu padidinant konstrukcijos standumą. Yra keli lentų sujungimo variantai. Kalant „sudurtinai" taupoma mediena, tačiau reikalingas geras hidroizoliacijos sluoksnis po lentomis. Išorines sienas būtina nudažyti, čia gerai tinka šiuolaikiniai „pinotex" tipo lakai. Dažnai lauko apdailai naudojamos plytos, asbocemento ar drėgmei atsparios faneros plokštės, taip pat tinkas. Jei pirtis bus apmūrijama, tarp mūro ir karkaso reikia palikti 2,5 cm. tarpą.

Langai ir durys

Langams ir durims karkase paliekamos angos 2-2,5 cm. didesnės už durų staktas ar lango rėmus. Likę plyšiai užpildomi izoliacine medžiaga. Norint išvengti šilumos nuostolių, garinės durys daromos siauresnės ir žemesnės nei įprastinės. Langas taip pat daromas mažas, geriau siauras horizontalus.

Ventiliacija

Garinės ventiliacijos įrengimą aprašysime atskirame straipsnyje, tačiau karkasinei pirčiai ji yra tokia svarbi, kad privalu ir čia išdėstyti pagrindinius dalykus, kurių privalu laikytis, įrengiant karkasinę pirtį. Pirmiausia, įsidėmėkite, kad ventiliacija karkasinei pirčiai yra absoliučiai būtina, kad ir ką jums pasakotų kokie nors „žinovai". Juk karkasinė pirtis turi garo izoliaciją, o tai reiškia, kad ji panaši į didelį sandarų polietileno maišą. Jeigu pirtį jau turite ir ventiliacijos ten dar nėra, tučtuojau ją įsirenkite. Ventiliacija, žinoma nepakelia temperatūros garinėje, tačiau pašalina iškvėpuotą, tvankų, mažai deguonies beturintį orą. Tik ventiliuojamoje garinėje įmanoma išbūti ilgiau nei 10-15 min. Kita svarbi ventiliacijos funkcija - garinės išdžiovinimas po pirties procedūros.

Ištraukiančioji ventiliacijos anga įrengiama tolimesniajame garinės kampe, apie 30 cm. žemiau lubų. Ji turėtų būti bent 15x20 cm. dydžio su atstumiama lengva sklende. Orą tiekianti anga įrengiama apačioje, jos funkciją puikiai atliks specialus plyšys po garinės durimis.

Karkasinė pirtis mūrinio pastato viduje

Dažnai garinę norima įrengti pastate su mūrinėmis sienomis. Tokiu atveju elgiamasi panašiai kaip ir karkasinės pirties atveju, tačiau būtina patikrinti, kokia yra reali mūro šiluminė varža. Jeigu ji atitinka karkasinės konstrukcijos varžą, tai stora tūrinė šilumos izoliacija nereikalinga. Tačiau būtina prisiminti, kad mūro šiluminė talpa bei laidumas yra ženkliai didesni nei karkaso. Todėl tam tikrą tūrinę izoliaciją patartina įsirengti. Karkasas pakeičiamas tašeliais, kurie prikalami tiesiog prie mūro sienos. Tarp tašelių ir mūro būtinai įterpiamas vandeniui nepralaidžios izoliacijos sluoksnis. To nepadarius medinės detalės greitai pradeda pūti. Tarpai tarp tašų užpildomi izoliacinėmis plokštėmis ir toliau elgiamasi, kaip ir įrengiant karkasinę pirtelę.

Parengė Rimas Kavaliauskas