Periodinio veikimo krosnis

Jau iš pavadinimo aišku, kad tokia krosnis kūrenama periodiškai – po vieną kūrenimą prieš kiekvieną pirties seansą. Nors joje būna kur kas daugiau akmenų, nei geležinėje nuolatinio kūrenimo krosnelėje, tačiau jos kūrenimo laikas yra nedaug ilgesnis – dažniausiai apie 2-3 val. Turint omeny tai, kad pirties procedūros metu krosnies kūrenti nereikia visai, naudotis tokia pirtimi yra malonu ir komfortiška, galima atsiduoti pirties malonumams, nes akmenų įkrovoje sukauptos šilumos užteks kelioms valandoms.
Periodinio kūrenimo krosnys yra ekonomiškesnės, nes akmenys jose yra uždari ir ilgiau išlaiko karštį (kaip karšta kava termose). Turint tokią krosnį reikės 30% mažiau malkų, tačiau reikalavimai jų kokybei yra kur kas aukštesni. Turėsite naudoti tik labai geras ir labai gerai išdžiovintas malkas – pačias geriausias, kokia tik sugebėsite gauti. Net negalvokite apie vos pradžiuvusias, ką tik nusipirktas – degdamos jos išskirs daug dūmų, dervų, akmenys bus suodini, pirties garas bus su ryškiu dūmo prieskoniu ir gali net graužti akis. Yra tiesiog įstabu, kaip pirties garo kokybė tokioje krosnyje priklauso nuo malkų! Kas tai pats patyrė – daugiau niekada negailės pirčiai gerų malkų.
Krosniai įkurti geriausiai tinka šeštadieninis populiariausio Lietuvos dienraščio numeris. Jei esate įgudęs kūrikas, jo užteks mažiausiai dviems pirtims. Jei neturite laikraščio – pasiskaldykite labai smulkių skiedrų, veiks ne ką blogiau. Ugniai įsiliepsnojus, uždedame smulkių malkelių, o paskui – normalių malkų. Krosnies pakura uždaroma tiek, kad liktų maždaug piršto pločio plyšys – taip malkos degs truputį lėčiau ir ekonomiškiau. Kūrenant pirtį, patarčiau niekur neskubėti, nes akmenys taipogi niekur neskuba – jie šilumą kaupia iš lėto. Jei kuras degs greitai, akmenys nespės pasiimti šilumos. Dažniausiai užtenka trijų glėbelių malkų. Jei norime iškūrenti pirtį pilnai– kūrename tol, kol krosnies sienelės nustoja kaisti.
Kai sudega paskutinės malkos, žarijos yra išgriebiamos. Pirties procedūros metu krosnyje neturi likti rusenančių anglių, nuo kurių gali sklisti degėsių kvapas ar, kas dar blogiau – anglies monoksidas arba smalkės. Tam tikslui būtina turėti ilgakočius žarsteklį ir metalinį semtuvėlį, kibirą ir apsaugines pirštines. Darykite tai atsargiai, ypač vėjuotu oru. Išgriebtos žarijos puikiai tinka įkurti židiniui arba griliui.
Gal būt jus nustebins santykinai žema temperatūra iškūrentoje tokios pirties garinėje. Paprastai būna apie 60-70C. Visa krosnies karščio jėga – akmenyse. Atidarius krosnies garo dureles ir juo labiau užpylus vandens, garinė greitai sušyla iki norimos temperatūros.
Išgriebus anglis, krosnies pakura kuo sandariausiai uždaroma, tada atidaromos durelės, pro kurias „pilamas garas" ir ant akmenų porą kartų gausiau užpilama vandens. Užpylus, durelės akimirksniu uždaromos, kad suodžių ir pelenų likučiai, nusėdę ant akmenų su garu išeitų per kaminą. Tokiu būdu krosnis galutinai paruošiama pėrimuisi. Yra patartina pravėdinti ir pačią garinę, kurioje kūrenimo metu galėjo susikaupti smalkių ar dūmų. Tam skirta garinės ventiliacija.

Rimas Kavaliauskas