Vantų konservavimas

Vantas galima konservuoti iš esmės tais pačiais metodais, kaip konservuojame daržoves: džiovinimu, šaldymu ir sūdymu. Gal tik apie rauginimą ir marinavimą girdėti neteko. Bet kas nori pamėginti – kodėl gi ne, gal ir įmanoma?

Vantų džiovinimas

Populiariausias, prieinamiausias ir pigiausias vantų atsargų ruošimo būdas. Tereikia vantas suskinti, surišti ir sukabinti gerai vėdinamoje tamsioje patalpoje. Minusas – džiovinant visgi prarandama dalis eterinių aliejų, naudingųjų medžiagų, o išlaikyti vantas per žiemą ne visada paprasta. Visų pirma, laikyti reikia tamsioje, vėsioje ir ne per sausoje patalpoje, antraip gali pasikartoti ta pati „vantų be lapų“ istorija. Kita vertus, jei bus per drėgna, vantos gali suplėkti, supelyti. Be to, pasitaiko, kad vantas užpuola kenkėjai, kandys, pelės. Ir visas vasaros darbas perniek... Kaip paruošti džiovintą vantą naudojimui? Procesas priešingas tam, kuris vyksta ją konservuojant – reikia grąžinti drėgmę, t.y. išmirkyti. Kaip tai padaryti – ištisas menas. Nepakankamai išmirkusi vanta bus šiurkšti, nemaloni, permirkusi taps glebe „mazgote“, kuria geriausiu atveju galima pašlepsėti, bet garo nepavaikysi...

Vantų šaldymas

Pagrindinis dalykas, kurio reikia – didelis ir talpus šaldiklis (idealu – šaldymo dėžė). Vantos paprasčiausiai susukamos į popierių ar plėvelę ir padedamos „į šaltąją“, kol prisireiks. Privalumas – jų nereikia niekaip ruošti, pakanka išpakuoti ir atšildyti. Atšildytos vantos beveik nesiskiria nuo šviežių. O kai kurios net pagerėja. Nepralenkiama šiuo požiūriu yra ievos vanta. Šaldyta ji įgauna nuostabų migdolų aromatą... Metodo trūkumas – visgi tai yra brangus malonumas. Šaldikliui reikia vietos ir elektros energijos, jo talpa ribota, kelias dešimtis vantų taip užsišaldyti galima, bet aktyviai dirbantiems pirtininkams tiek tikrai nepakaks. Arba reikia tikrai jau pramoninio šaldiklio. Dar vienas trūkumas – šaldytą ir atšildytą vantą reikia per kelias dienas panaudoti. Antraip ji arba suges, arba taps džiovinta...

Vantų sūdymas

Lietuvoje itin retai naudojamas (bet išbandytas) būdas. Beveik visomis prasmėmis – tarpinis variantas tarp džiovinimo ir šaldymo. Ruošiamas sūdyti vantas pageidautina šiek tiek pavytinti, o tuomet su druska sluoksniuoti dideliame inde, dėžėje ar pan., šiek tiek druskos įberiant ir į kiekvienos vantos vidų. Ypatingų laikymo sąlygų sūdytoms vantoms nereikia – galite jas palikti kur nors pašiūrėje, priepirtyje, malkinėje ar sandėliuke, prireikus nedideliais kiekiais parsivežti namo – nieko nenutiks, jei kurį laiką jos pabus šiltame ir sausame bute. Sūdytų vantų lapai elastingi, beveik kaip šviežių, nei pelėsiai, nei pelės, nei kiti parazitai jų nepuola, paruošimas paprastas – gerai nuplauti. Vietos užima ne daugiau (o gal net mažiau) nei džiovintos, elektros energijos sąnaudomis negąsdina. Tiesa, kainuoja druska. Bet ne tiek jau ir daug. Nekalbant apie tai, kad ji niekur nedingsta – nemažą dalį vantų sūdymui naudotos druskos galima panaudoti pirties procedūrose. Ji ne tik nepablogėja, bet net ir pagerėja – visgi šiek tiek naudingųjų medžiagų iš vantų pereina į druską. Turint omenyje visus šiuos privalumus, keista, kad sūdytos vantos daugeliui tebėra egzotika. Pabandyti tikrai verta.