Suomiška pirtis

Suomiška pirtis, arba sauna, yra labai artima mūsų tradicinei pirčiai. Ir jos evoliucija yra labai panaši: nuo senovinių rąstinių dūminių pirtelių iki šiuolaikinių pirčių kompleksų su dušais. Anksčiau tai buvo vieta, kur galima buvo pasišildyti, nusiprausti, atstatyti savo sveikatą. Dėl atšiauraus ir drėgno klimato sauna Suomijoje, o taip pat ir kaimyninėje Karelijoje, visad buvo kone svarbiausias sodybos statinys. Nuo jos prasidėdavo suomio įsikūrimas naujoje vietoje. Kartais saunoje ir gyvendavo. Suomiškoje pirtyje (kaip, beje, ir lietuviškoje) buvo įprasta gimdyti vaikus, apiplauti mirusius. Be specialios saunos procedūros (ritualo) nepraeidavo nei vestuvės, nei krikštynos, nei svarbesnės metų šventės.

Seniau visos saunos buvo dūminės. Įkaitindavo jas didelis „kiuas" - krosnis. Ją kraudavo iš gana didelių akmens luitų. Iš viršaus sukraudavo mažesnius. Gerai iškūrenta tokia krosnis laikydavo šilumą 5-12 val., nežiūrint į gana nesandarią rąstų pirties konstrukciją. Vakarinėje Suomijoje pirtys būdavo gana didelės, aukštos, o plautai įrengiami ant lentų platformos, esančios žmogaus aukštyje. Šiose pirtyse ne tik maudėsi, bet ir džiovino linus, salyklą, odas, rūkė mėsą. Maudydavosi jose žiemą kartą, o vasarą apie 2 kartus per savaitę. Rytinėje Suomijoje pirtys buvo mažos ir savo konstrukcija labai priminė lietuviškas vienkamerines pirtis. Jos buvo naudojamos vien tik maudymuisi ir dažnai būdavo statomos ežerų pakrantėse.

Neaišku kodėl, tačiau mūsų tautiečių tarpe yra labai gaji nuomonė, kad saunoje vanduo ant akmenų nepilamas. Norėdamas baigti šį analfabetizmą, atsakingai pareškiu, kad VANDENS PILIMAS ANT AKMENŲ YRA ESMINĖ IR BŪTINA SAUNOS PROCEDŪROS DALIS. Tai vienbalsiai tvirtina visi sutikti suomiai, taip parašyta visose suomių knygose apie sauną. Tai sutampa su praktika ir atitinka sveiko proto kriterijus. Nuo akmenų kylantį garą suomiai pagarbiai vadina „löyly", tai - dvasia, ir pagal „löyly" gerumą sprendžia apie pirties kokybę.

Sauna šiuolaikinėje Suomijoje

Buvimo saunoje procedūra yra paprastesnė nei rusiškos pirties. Įprasta kaitintis 2-3 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo efektą. Po prakaitavimo būtinai prausiamasi duše arba maudomasi baseine. Prieš pirmą užėjimą kūnas sudrėkinamas duše.

Turi suomiška sauna ir trūkumą - ji pernelyg džiovina kvėpavimo takus: gerklėje ima perštėti, oda ir gleivinės pernelyg išsausėja.

Po saunos dar didesnį atsipalaidavimą suteikia maudymasis duše arba baseine.

Šiuolaikinėmis miesto sąlygomis sauna yra lengviausiai realizuojamas pirties tipas. Sauną galima įrengti praktiškai bet kurioje namo ar buto patalpoje.

Saunos tradicijos ir filosofija

Suomiai turi šimtametę nepertraukiamą saunos tradiciją. Iki šių dienų saunoje kas savaitę lankosi 90% suomių. Sauna yra ta vieta, kur suomis eina po ilgos kelionės, prieš svarbius įvykius arba šiaip turėdamas gražaus laiko. Taip elgiasi ir Suomijos prezidentas, ir suomių taikdariai kareiviai Balkanuose. Specialios požeminės pirtys buvo sudėtinė apkasų dalis karo metais. Tačiau visais atvejais ir visais laikais sauna būdavo ir yra vieta, kurioje susikaupiama, būnama su savimi bei medituojama. Joje apsivaloma ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Populiari suomių patarlė sako, kad saunoje elgiamasi lygiai taip, kaip bažnyčioje: nesikeikiama, nesistumdoma, laikomasi tylos. Kiek teko pastebėti, tai ne teorija, o kasdienė tikrovė. Ir iš svečių tikimasi tokio pat elgesio.

Vyrai ir moterys maudosi atskirai, jeigu jie nėra tos pačios šeimos nariai. Privačiose kompanijose šios taisyklės griežtai nesilaikoma. Tiesa, visi maudosi tik nuogi. Tačiau bet kuriuo atveju čia nebūna jokių erotinių minčių ar nuotaikų. Suomiams yra būdinga pirtyje visiškai atsipalaiduoti. Jei temperatūra leidžia, galima net nusnūsti. Daug dėmesio kreipiama ir į higienos normas. Prieš einant į grupinę sauną, būtinai apsiprausiama duše. Naudojami individualūs rankšluostukai atsisėdimui. Įprasta kaitintis 3-4 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo būseną. Po to būtinai prausiamasi duše arba maudomasi šaltame vandens telkinyje, žiemą - eketėje.

Oro temperatūra saunoje gali pakilti iki 90-120°C. Tačiau gali būti tik 60 -70°C - viskas priklauso nuo šeimininko ir vietinių pirties tradicijų. Paprastai maudymosi stilių diktuoja šeimininkas. Išeinantys ir įeinantys į garinę mauduoliai mandagiai paklausia, ar nereikia ant akmenų dar vandens užmesti. Tai suteikia saunos procedūrai ypatingo psichologinio komforto - žmogų supa šilta atmosfera tiesiogine ir perkeltine prasme.

Svarbi saunos tradicija - „vihta" arba „vasta", mūsiškai tariant - vanta. Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos beržinės vantos. Seniau būdavo džiovinamos. O nūdien, naudojantis progreso vaisiais, vantos užšaldomos šaldiklyje.

Įdomu tai, kad suomiškos pirties procedūra yra šiek tiek konservatyvi. Joje nelinkstama naudoti papildomų priemonių prakaitavimui skatinti ar garinės orui aromatizuoti. Suomiai mano, kad ant akmenų geriausiai tinka grynas vanduo. Garą tinkamiausiai paskanina vantų bei dūmo kvapas, išlikęs nuo kūrenimo.

Dar viena neatsiejama saunos lankymo dalis - tai poilsis po jos. Kiekvienoje šiuolaikinėje saunoje rasite patogius krėslus atsipalaidavimui. Labai populiarūs atviri ugniakurai su rusenančiomis žarijomis, kuriuose taip patogu išsikepti kelias dešreles. Tačiau valgoma ir geriama su saiku, manoma, kad jau pati saunos procedūra yra didelė vertybė - nuostabi dovana kūnui ir sielai. Urho Kekkonen, Suomijos prezidentas, taip kalbėjo apie sauną: „Sauna atpalaiduoja kūną ir protą. Rami atmosfera padaro žmogų tolerantiškesniu. Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be saunos."

Fotogalerija iš knygos „Suomiška pirtis“

Ribota peržiūra. Visus puslapius rodomi Lietuviškos pirties akademijos pirties meistriškumo klubo nariams.

Suomiška pirtis

Taip pat skaitykite