Druska

Druska – vienas dažniausiai pirtyje naudojamų produktų. Priežastis – ji pigi, lengvai gaunama, įvairiai pritaikoma, ją galima įvairiai maišyti, derinti su įvairiais priedais. Druska yra natūralus antiseptikas, ji slopina uždegimus, naikina bakterijas, turi dezinfekuojantį poveikį, greitina žaizdų gijimą, mažina prakaitavimą ir neleidžia rastis nemaloniam kūno kvapui. Turbūt ne vienas dar iš vaikystės prisimena procedūrą, kai peršalus mama kojas liepdavo mirkyti karšto vandens vonelėje su druska, todėl iš savo patirties žinome – vanduo su druska didina karščio pojūtį. Tačiau druską galima naudoti ir priešingam tikslui: į labai šaltą vandenį pridėjus daug druskos, jis atšąla tiek, jog galima gauti minusinės temperatūros tirpalą (dar vienas vaikystės prisiminimas – įstačius į tokio superšalto vandens ar druskos su sniegu indus kitą indelį, galima pasigaminti ledus). 

Trynimasis druska daugelio sąmonėje įsitvirtino kaip privaloma ir neišvengiama klasikinės pirties procedūros dalis. Paprastai ji naudojama antrojo užėjimo metu. Nors pastaruoju metu ima rastis ir skeptikų, kuriems vietoj druskos antrame užėjime labiau patinka lengvas pasivanojimas, odos prausimas kaštonų milteliais ar nusiprausimas naudojant paprasčiausią beržo vantą. Ką gi, skonio reikalas... Iš tiesų druska gali būti naudojama įvairiuose pirties procedūros etapuose. Svarbiausia nepamiršti, koks yra vienos ar kitos procedūros tikslas ir prasmė, kodėl darome tą ar kita. Tarkim, pradžioje druska gali būti naudojama kojų vonelėms ar kompresams, viduryje, antrajame užėjime – inhaliacijoms, prakaitavimo skatinimui ir kūno šildymui (tačiau jokiu būdu ne stipriam mechaniniam odos šveitimui!), pabaigoje – įvyniojimams, odos šveitimui ir pan. 
Verta nepamiršti, kad druskos taip pat būna įvairios. Skiriasi jos kilmė, gavimo būdas ir žinoma, cheminė sudėtis. Nors pagrindą bet kokiu atveju sudaro natrio chloridas. 

Akmens druska

Akmens druska (chemikai ją vadintų mineralu halitu) – populiariausias, labiausiai paplitęs ir, žinoma, pigiausias mūsų vartojamos druskos tipas. Jos kilmė nuosėdinė, druskos klodai susidarę ten, kur kadaise tyvuliavo senovinės jūros. Pas mus ši druska dažnai atkeliauja iš Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos. Paprastai akmens druskoje būna daugiau ar mažiau priemaišų, suteikiančių jai pilkšvą, gelsvą ar net rausvą atspalvį. Iškastinė druska valoma, smulkinama ir t.t. Visgi kosmetiniams tikslams kuo ši druska natūralesnė, mažiau apdorota, tuo geriau. Nedidelės kitų elementų priemaišos tikrai nepakenks, o netgi priešingai – praturtins. Geriausia naudoti paprastą rupią druską. Jei druską naudojate kūno trynimui, atkreipkite dėmesį į tai, kad ji būna skirtingo rupumo. Geriausia rinktis vidutinį – pernelyg stambi ir grubi odą gali traumuoti. Paprasta valgomoji akmens druska ko gero universaliausia pirties priemonė: tinka ir vonelėms, ir kompresams, ir kūno šveitikliams, ir inhaliacijoms. Šiltais druskos maišeliais galima gydyti skaudančius sąnarius ar raumenis, o galima tiesiog sausą druską pašildyti ir supilti į dubenį – bus malonus kojų pašildymas.

Jūros druska

Jūros druska išgaunama garinant jūros ar kito sūraus vandens telkinio vandenį. Beje, tai seniausias druskos gavybos būdas – kasti druską pradėta gerokai vėliau. Jūros druskoje galima rasti beveik visus Mendelejevo lentelės elementus, tačiau jos sudėtis taip pat gali gerokai skirtis, priklausomai nuo šaltinio, kur ji išgauta. Pvz., Islandijoje iš geoterminių šaltinių išgautoje druskoje yra labai daug kalio ir magnio, užtikrinančio gerą širdies ir raumenų darbą. Visiems yra tekę girdėti ir apie unikalias Negyvosios jūros druskos savybes. Visgi parduotuvėse ne taip dažnai pasitaiko rasti natūralios, nerafinuotos ir nevalytos jūros druskos, didžioji jos dalis yra apdorojama, kadangi taip visų pirma pagerinama jos prekinė išvaizda (natūrali jūros druska būtų „neestetiškai“ pilkšva), be to, apdorojus druską, iš jos gaunama kitur panaudojamų medžiagų. Kartais jūros druską reikia valyti ir dėl to, kad ji išgaunama ekologijos požiūriu ne pačiose palankiausiose vietose. Kartais ant pakuočių galite rasti užrašą „solar salt“ – tai reiškia, jog druska natūraliai džiovinta saulėje, pati brangiausia ir vertingiausia. Nors ir neišvaizdžiai pilka.

Vakuuminė druska

Toli gražu ne visą iškasamą ar kitaip išgaunamą druską galima naudoti – joje per daug vienokių ar kitokių priemaišų. Tokiu atveju druska tirpinama, filtruojama, valoma, paskui vakuume garinama ir gaunami praktiškai chemiškai gryni smulkūs balti kristalai. Kadangi druska puikiai „gaudo“ drėgmę, tam, kad tie smulkūs kristaliukai nesušoktų į gabalus, dedama papildomų cheminių priedų: kalio arba natrio ferocianidų (E 535/536), silicio dioksido (E 551), natrio aliumosilikato (E 554), magnio arba kalcio karbonatai. Atidžiai patyrinėjus pakuotę, tai turėtų būti parašyta. Iš esmės tame nieko blogo... bet nieko ir labai gero. Todėl jei jau norime savo procedūroms naudoti tik natūralias priemones, ši druska tam tikslui tiks mažiausiai. Nebent iš bėdos...

Himalajų druska, bišofitas ir kt.

Naujausias mados klyksmas – Himalajų druska. Joje yra nemažai kalio, magnio, geležies, kitų medžiagų. Ši iš Pakistano importuojama druska paprastai yra rožinės spalvos, tačiau iš esmės savo kilme nesiskiria nuo kitų pasaulyje esančių druskos telkinių – tai irgi išdžiūvusių senovinių jūrų palikimas. Kaip ir bišofitas, kurio didžiausi telkiniai plyti Rusijoje bei Ukrainoje, prie Poltavos. Tiek Himalajų druskai, tiek bišofitui, tiek kitiems panašiems produktams kartais priskiriamos vos ne magiškos galios, jos laikomos beveik panacėja nuo visų ligų. Argumentų yra visokių, tiek už, tiek prieš, bet jei kažkam padeda, galima tik pasidžiaugti. Visgi naudojant pirtyje ar kosmetikos tikslams reikėtų nepamiršti, kad šios druskos nėra visiškai tas pats, kas mums įprasta valgomoji druska, todėl naudoti reikėtų atsargiau. Pvz., Himalajų druska naudojama kaip kūno šveitiklis gali pakankamai stipriai graužti, dirginti odą. Nekalbant apie tai, kad ją naudojant labai patartina nusiimti visus sidabrinius ar kitų, mažiau taurių metalų, papuošalus. Natrio chloridas su sidabru nereaguoja, o štai „visas Mendelejevas“, esantis Himalajų druskos sudėtyje, jūsų papuošalus gali nudažyti pačiomis netikėčiausiomis spalvomis. Patikrinta praktiškai. Plius, kartais sušlapusi ta druska gali imti skleisti keistus ir ne pačius maloniausius (pvz., primenančius supuvusį kiaušinį) kvapus. Užtat tiek Himalajų druska, tiek bišofitas, tiek Negyvosios jūros druska puikiai tinka vonioms, vonelėms, kompresams, gerai mažina emocinį ir raumenų nuovargį, padeda gydyti traumas ir pan. Beje, dar vienas įdomus faktas „į temą“. Himalajų druskos vajus prasidėjo tik prieš pora metų. Iki tol rausvos spalvos druską ar druskines lempas sėkmingai veždavomės iš Lenkijos, kur plyti didžiuliai jos klodai, chemine sudėtimi labai artimi Himalajų druskai. Taigi kas galėtų paneigti, kad nemaža dalis Himalajų druskos yra visai ne iš Himalajų? Kita vertus, jei nėra skirtumo, tai kokia problema? Deja, reklamos šūkis „Jei nėra skirtumo, kam mokėti brangiau?“ šiuo atveju negalioja...

Namų SPA receptai su druska

Aromatinis druskos mišinys

Į kilogramą druskos įlašinkite 8-15 lašelių eterinio aliejaus (skirtingų aliejų stiprumas skiriasi, todėl ir kiekis bus skirtingas). Druska puikiai „sugauna“ aromatą, o paskui šildama garinėje jį atiduoda. Galima druską papilstyti iš vieno indo į kitą – kvapas pasklis dar labiau, oras prisipildys smulkių druskos kristaliukų – turėsite puikų aromatinį druskų kambarį. Tokia aromatine druska galima švelniai ištrinti kūną – skatina prakaitavimą, dezinfekuoja ir valo odą. Į druską rekomenduojama lašinti:
1) Specialiai paruoštus eterinių aliejų mišinius (mažiausiai galvos skausmo – tiesiog pasirinkite mišinį pagal tai, kokio efekto norėtumėte);
2) Klasikinius „pirties kvapus“: eukaliptą (dezinfekuoja, tinka peršalus, teikia gaivumo pojūtį), levandą (ramina, atpalaiduoja, padeda sušilti, gydo uždegimus, nudegimus);
3) Spygliuočių eterinius aliejus (pušies, eglės, kėnio, kadagio) – suteikia šviežumo, natūralumo pojūtį, dezinfekuoja, lengvina kvėpavimą;
4) Citrusinius eterinius aliejus (greipfruto, apelsino, mandarino, citrinos, žaliosios citrinos, bergamotės) – kelia nuotaiką, suteikia optimizmo, padeda atsipalaiduoti, sukuria gaivumo, šventiškumo pojūtį.
Be abejo, galima naudoti ir kur kas įvairesnius eterinius aliejus, kurti jų mišinius. Tačiau tam reikia bent minimalių aromaterapijos žinių. Ir, žinoma, noro eksperimentuoti.

Odą švelninantis druskos mišinys

1 kg druskos sumaišomas su 50-100 g geriamosios sodos. Galima pridėti kelis lašelius patinkančio eterinio aliejaus. Mišiniu švelniai ištrinti odą antro užėjimo į pirtį metu. Pasižymi geru valančiu, plaunančiu poveikiu – oda taps kvapni, švelni, aksominė.

Vaisinis kūno šveitiklis

Šį šveitiklį galima gaminti su įvairiais vaisiais ar uogomis: braškėmis, spanguolėmis, slyvomis, persikais, mandarinais ir pan. Vaisiai ar uogos sumaigomi ir sumaišomi su druska. Proporcijos priklauso nuo vaisių sultingumo, tačiau druska neturi praskysti ir ištirpti. Galima pridėti truputį medaus.

Druskos ir giros šveitiklis

Druska sumaišoma su gira, kol gaunamas drėgną pajūrio smėlį primenanti konsistencija. Druskos kristaliukai šiek tiek aptirpsta, praranda aštrumą, todėl šveitiklis švelnus, malonaus duonos aromato. Procedūrai tinka tik natūrali gira – jokiu būdu ne giros skonio gėrimas. Mėgstantys eksperimentuoti gali vietoj giros išbandyti natūralias šviežiai spaustas sultis.

Kvapni žolelių druska

Vasarą galima parsiruošti kvapnios druskos su natūraliomis žolelėmis (čiobreliais, medetkomis, mėtomis, melisomis, kiečiais ir kt.). Šiek tiek apvytintas žoleles susluoksniuokite su druska. Laikykite sandariame inde, sausoje vietoje. Tokią druską galima naudoti tiek kaip aromatinę priemonę, tiek kaip odos šveitiklį (gryną ar su įvairiais priedais). Jei vasarą tokio mišinio pasiruošti nespėjote, galite sumaišyti druską su džiovintomis ir smulkiai sutrintomis žolelėmis. Naudokite kūnui šveisti.

Kaitinantis druskos šveitiklis pėdoms

Smulkiai sutarkuotą juodąjį ridiką sumaišyti su rupia druska. Gautu mišiniu ištrinti pėdas. Puikiai šildo, padeda gydyti peršalimo bei kitas ligas. Ekstremalių pojūčių mėgėjai gali tokiu mišiniu išsitrinti ir visą kūną, tačiau jautresnę odą jis gali gana stipriai sudirginti. Vietoj ridiko galima naudoti ropę, garstyčių miltelius ar net nedidelį kiekį tarkuotų krienų. Visgi jei jūsų oda jautri ir lengvai sudirginama, šia procedūra labai piktnaudžiauti nevertėtų arba stipriai kaitinančias sudedamąsias dalis keisti švelnesnėmis (pvz., smulkintais kiečių lapais ir žiedais).

Gydomasis druskos kompresas

Litre karšto vandens ištirpinami 2-3 šaukštai druskos (labai tinka Himalajų ar Negyvosios jūros druska). Kelis kartus sulenktas medvilninis ar lininis audinys dedamas ant kūno ir apsukamas rankšluosčiu ar audinio gabalu. Laikoma iki pusės valandos. Tokiu būdu galima gydyti opas, sumušimus, patempimus, raumenų skausmus, įvairias odos problemas. Po procedūros kūnas nuplaunamas maloniai šiltu vandeniu.

Druskos kompresas visam kūnui

Maloniai šiltame augalų (medetkų, mėtų, ramunėlių ar kt.) nuovire (galima panaudoti ir vandenį, kuriame mirko vantos) ištirpinama pora saujų druskos. Galima pridėti šiek tiek medaus. Sumirkoma paklodė ir į ją suvyniojamas visas žmogaus kūnas, nuo galvos iki kojų. Kadangi su tokiu kompresu greitai pasidaro vėsoka, procedūrą geriausia atlikti nekarštoje garinėje. Procedūros trukmė – iki 15 min. Švelnina ir gydo odą, suteikia jai stangrumo, elastingumo, gydo uždegimus. Kompreso poveikis priklauso ir nuo to, kokių augalų nuovirą jam pasirinksite.

Druskos vonelė kojoms

Karštame vandenyje arba augalų nuovire ištirpinkite saują druskos. Galima pridėti pora lašelių eterinio aliejaus (pušų, eukalipto, levandos). Puiki procedūra pirties pradžiai. Padeda atsipalaiduoti, gydo peršalimą, mažina sąnarių skausmą, minkština nuospaudas, suragėjusią kojų odą, gydo žaizdeles, opeles bei kitus odos pažeidimus.

Druskos šveitiklis galvos odai

Jei vargina pleiskanos, plaukai itin nešvarūs, greitai riebaluojasi, galima išbandyti druskos šveitiklį. Plaukus sudrėkinti, gausiai berti druskos ir švelniai įmasažuoti. Palikti kelias minutes, tada išplauti, kaip įprasta. Procedūrą galima daryti 1-2 kartus per mėnesį.