Kaip iškūrenti dūminę pirtį

Dūminės pirties iškūrenimas reikalauja išmanymo. Visų pirma todėl, kad jis viduje teoriškai yra atviras ugnies židinys ir nėra kamino. Todėl karšti dūmai laisvai sklaidosi garnėje prieš išeidami iš patalpos laukan. Daugiau apie dūminės pirties konstrukciją.

Dūminės pirties kūrenimas labai priklauso nuo krosnies tipo, pačios garinės konstrukcijos, o ypač - ventiliacijos angų dydžio ir padėties. Taip pat labai svarbu kokios yra malkos, na ir kokie mūsų lūkesčiai - ko tikimės iš pirties.

Dūminės pirties ventiliacija „iš vidaus“kurenimo metu.

Kaip elgtis su dūminės pirties krosnimi?

Seniau dūminės pirties krosnys būdavo labai žemos, į žemę įaugę. Pavyzdžiui gerai Lietuvoje išgarsėjusios Zervynų dūminės savininkas Artūras Svirnelis pasistatė krosnį tradiciškai - pakurą net šiek tiek į žemę įgilindamas. Taip būdavo daroma tam, kad esant žemai krosniai atsirastų nors šiek tiek daugiau vietos malkoms sudėti. Kurenant žemą krosnį stengiamasi neprikrauti per daug malkų, kad ugnis neitų per akmenis kiaurai - tai pavojinga. Užkūrus ugnį ir jai įsidegus pakurą reiktų dalinai uždaryti - kad apribotume oro srautą ir kad liepsnos nebūtų tokios didelės. Malkoms sudegus reiktų vėl jų įmesti ir taip kartoti tol, ko krosnis išsikurens.

Jei krosnis yra moderni - jos pakura garantuotai bus aukštesnė, o tai reiškia ir degimas efektyvesnis. Tokia krosnis yra saugesnė dėl kur kas didenio atstumo nuo krosnies pado, ant kurio dega malkos iki akmenų viršaus. Ugnis neprasimuš.

Kūrenimo metu dažniausiai tenka trumpam užeiti į garinę - atnešti malkų, vandens ir pan. Svarbu saugotis dūmų ir būti garinėje kaip galima trumpiau. Mat reta krosnis veikia tiek gerai, kad dūmuose visai nebūtų anglies monoksido - CO, arba smalkių. Smalkės-  tai bekvapės ir labai nuodingos dujos. Blogiausia, kad jos iškaet reaguoja su kraujo hemoglobinu, sudarydamos karboksihemoglobiną, ko pasėkoje kraujas paliauja nešti deguonį ir žmogus gali netikėtai apalpti. Net labai nedidelė anglies monoksido konscentracija  viso 10-15 ppm  - 15 milijoninių dalių gali sukelti galvos skausmą, derbingumo sumažėjimą. O juk dažnai po dūminės pirties kurenimo dar reikia joje padirbėti vanojant žmones!

Malkos dūminei pirčiai

Dažnai tenka išgirsti, kad dūminei pirčiai netinka spygliuočiai. Tai nėra visiška tiesa. Jeigu krosnyje degimas vyksta efektyviai (temperatūra aukšta ir oro pakanka), tai spygliuočių malkomis dūminę pirtį iškūrenti pavyks puikiai. O štai drėgnos malkos - tokiai pirčiai „peilis“. Malkos turi būto bent 20% drėgnumo. Tokios malkos dega skaisčia geltona liepsna ir mažiau rūksta. Taip pat svarbu jas suskaldyti kuo smulkiau - taip jos geriau liepsnoja ir nesudaro daug žarijų.

Kiekviena malkų rūšis duoda savo specifinį kvapą, kuris paskui jaučiasi pilant pirties garą. Todėl kiekvienas pirties kurenimas gali būti kiek kitoks. Mano asmeninis receptas-  skirtingų malkų asorti, kuris visada garantuoja skanų ir malonų kvapą.

Kurenimo etapai

Užkūrimas. Nuo pirmos liesnos iki kokl sudegs pirmos, dar plonos malkelės. Ant krosnies pado sukuriame mažą „lauželį“ ir napaliekame jo vieno tol, kol ugnis neįsikurs. Krosnies akmenys dar labai šalti, ugnis menkai šildo, todėl trauka per krosnį silpna ir dūmai sklaidosi taip kaip jiems atrodo geriau. Atidarykite visus langus ir duris ir stenkitės kuo mažiau būti garinėje.

Dūminis etapas. Ugnis įsiliepsnojo ir dūmai aiškiai susirado savo kelią per krosnies akmenis aukštyn. Tačiau krosnis dar šalta ir dūmai stipriai atvėsę neturi karštam orui būdingo lengvumo ir užpildo visą garinę. Ant pirmų žarijų sukraukite pakankamai plonų ir sausų malkų ir greitai eikite lauk. Garinėje būti draudžiama! Langai ir ventiliacija turi būti pilnai atidaryti.

Dūmai pakyla. Po 30-40 min. apatiniai akmenys įšyla ir dūmai iš krosnies išeina jau šilti. Ugnis dega smarkiai ir karšto oro srautas iš krosnies jau pakankamas, kad užpildytų visą garinės tūrį virš krosnies. Susiformuoja aiški riba tarp dūmų ir beveik švaraus šalto oro sluoksnio pažeme. Šalto oro sluosnis maždaug lygus krosnies aukščiui.

Lubos rasoja. Dūmai neša daug vandens garų ir šie aktyviai kondensuojasi ant garinės lubų ir sienų. Jie atrodo kaip juodi lašai. Ir jie tepa, nes pirties lubos - suodinos. Šis etapas trunka maždaug valandą nuo užkūrimo. Šiame etape pirties langus ir duris galima ir toliau laikyti atvirus, ir ypač vasarą. Šaltą žiemą duris jau reiktų užverti, tačiau stebėti, kad liktų pakankamai oro ugniai.

Lubos šyla. Po truputį pirties lubos išyla ir išdžiūsta. Krosnies viršutiniai akenys jau šnypščia, gamindami garą, jei ant jų pašlakstysime vandens. Dūmai tampa skaidrūs, šilti ir lengvi. Tačiau atsargiai-  juose vis dar yra pavojingas CO kiekis. Pradžiūvus luboms pirties langus uždarome palikdami tik būtiną ventiliacijos angą dūmams išeiti. Jei pirties turi tik duris (tai neretai pasitaiko senovinėse pirtyse) - laikome jas privertas ir leidžiame dūmams šiek tiek pabūti garinėje - kad ją išildytų.

Kaitinimas. Akmenys gana karšti. Dūmai irgi. Krosnyje  - žarijų sluoksnis ir jis kaitina per krosnį srūvantį orą. Šiame etape svarbu kiek įmanoma sumažinti karšto oro praradimą iš garinė. Ventiliacijos angos beveik uždaromos. Jei žarijų daug - malkų galime nebedėti. Tačiau galima kelis kartus užmesti smulkesnių, kad jų ilgos liepsnos nusvilintų juodas akmenų apnašas-  suodžius.

Brandinimas. Giliau esantys krosnies akmenys tapo pilki ir švarūs - karštis nuo jų paviršaus nudegino suodžius. Tai patikimas požymis, kad akmenys pakankamai karšti. Papildomai patikrinti galima užpylus šiek tiek vandens ant akmenų. Idealu jei tuo pačiu metu malkos sudega iki žarijų. Kai tik tai atsitinka-  visos garinės ventiliacinės angos uždaromos ir pirtis paliekama mažiausiai pusvalandžiui „subręsti“. Svarbiausia šio etapo paskirtis - pripildyti visą garinę karšto oro, kad išiltų plautai, sienų apačia ir dalinai - grindys. Brandinimo metu garinėje gali ženkliai palikti anglies monoksido koncentracija!

Vėdinimas ir žarijų išnešimas. Garinė įkaito, o žarijų sluoksnis suplonėjo bei pasidengė plonu pilku pelenų sluooksniu. Plačiai atidarome duris ir ventiliacijos angas. Jei galite - ir langą. Kuo greičiau išvėdinsite garinę, tuo mažesni bus šilumos nuostoliai. Kol garinė vėdinasi jūs turite išsemti ir iššluoti žarijas nuo krosnies pado. Žarijas galite panaudoti laužui įkuti.

Juodas garas. Arba akmenų valymas. Krosnies akmenys apnešti pelenais ir šie tiek - puriais suodžiais. Šias apnašas būtina nuplauti prieš žmonėms užeinant į garinę. Tai padarykite gausiai apšlakstydami akmenis karštu vandeniu. Jei karšta - pritūpkite. Langus laikykite kuo plačiau atidarytus ir palaukite kol sukeltos dulkės nusės arba išeis į lauką. Tada uždarykite ventilliaciją, užpilkite dar vandens ant akmenų ir uždarykite duris. Garas šiek tiek sušvelnins karštą ir sausą dūminės pirties pradžios mikroklimatą. Pirtis paruošta!

Šiose rekomendacijose lieka dar daug laisvės improvizacijai ir tai yra natūralu, nes kiekviena dūminė pirtis yra labai individuali ir neišvengiamai daug ką reikės suprasti bandymų keliu. Gerai, jei galite perimti šį mokslą iš mokančių ją gerai iškūrenti kaimynų ar draugų.

Karštas vanduo dūminėje pirtyje

Pats seniausias karšto vandens paruošimo būdas yra jo milimas, arba ugnyje įkaitintų karštų akmenų panardinimas į vandenį. Tai labai įdomus ir net mistiškas veiksmas, puikiai aprašytas Lietuvos pirčių tyrėjo Stasio Daunio straipsnyje „Pirties soteriologinė reikšmė“. Panašiai vanduo, jau sušilęs nuo stovėjimo garinėje galiausiai papildomai įšildomas Zervynų dūminėje.

Vis tik dar išlikusiose Lietuvos kaimo dūminėse pirtyse daugiausiai naudojamas paprastas 30-60l talpos metalinis katilas, primūrytas prie krosnies šono. Šyla akmenys - šyla ir vanduo. Kai kuriose šiuolaikinėse pirtyse apvalų katilą pakeitė plono lakštinio plieno bakas, kurio ilgoni kraštinė priglaudžiama prie krosnies. Pavyzdys - Vabalynės dūminė.

Kitas senovinis ir dabar jau retai naudojamas būdas yra katilo valgiui virti kabinimas prieš krosnies pakurą, virš krosnies ar išvis atskiroje patalpoje virš židinio. Lietuvoje taip daroma Pirčių sodo dūminėje.

Vis tik dažniausiai pirtyje šalia krosnies statoma statinė (bakas) ir sujungiama su krosnies pakura šilumokaičiu. Karštas vanduo cirkuliuoja vamzdžio kilpa ir šildo vandenį.

Kuris būdas vandeniui šildyti būtų pasirinktas - reiktų stebeti, kad vanduo neužvirtų.

Jei jau mokėtės apie dūminę pirtį ir turite įskaitytą Dūminės pirties tema, tai galite matyti ir papildomą medžiagą.