Kaukės

Daugeliui įprasta, jog maitinančios, valančios, jauninančios kaukės yra skirtos veidui, veido odai. Kai kas prisimintų, kad kaukės naudojamos ir plaukams – ypač išsausėjusiems, nualintiems, lūžinėjantiems. Tačiau rūpesčio, priežiūros ir dėmesio reikia viso mūsų kūno odai. Tik įprastomis sąlygomis tai ne visada paprasta: prieš naudojant kaukę, odą reikia tinkamai paruošti, nuvalyti, atverti poras. Jau nekalbant apie labai praktinę šio reikalo pusę – užtepus kaukę su ja keletą minučių reikia pabūti, kad veikliosios medžiagos spėtų įsiskverbti į odą, o bute ar vonioje tai ne visada taip paprasta: arba nepakankamai šilta, arba nesinori visko aplink išteplioti, arba... tiesiog nuobodu! Tuo tarpu pirtyje sąlygos tam beveik idealios.  

Kada dedamos kaukės?

Kaukės paprastai dedamos prieš paskutinį pėrimąsi arba po paskutinio užėjimo. Pagrindinė taisyklė – kaukė tepama ant švarios šiltos odos, tačiau neturi būti per karšta, kad neprasidėtų prakaitavimas. Vaizdžiai tariant, mūsų oda – tarsi reversinio vienos krypties eismo gatvė: judėjimas joje vyksta arba į vieną pusę, arba į kitą. Judėti „prieš eismą“ labai sunku. Vykstant prakaitavimui, naudingosios kaukės medžiagos paprasčiausiai negali prasiskverbti gilyn. Todėl kauke oda tepama praėjus 2-3 min. po kaitinimosi, kai aktyvus prakaitavimas sustoja.

Tepti, masažuoti, įvynioti?..

Kai kurias kaukes (pvz., medaus) patogu tepti gulinčiam žmogui: taip ne tik geriau įsigeria pati kaukė, bet ir gaunami visi masažo teikiami malonumai bei privalumai. Tačiau jei kaukė tiršta, lipni, patogiau, kai ja tepamasi sėdint ar stovint. Antraip žmogui apsivertus pusė kaukės liks ant plautų. Būna ir priešingai. Tarkim, sulčių kaukės puikiai veikia odą, tačiau kaip masažo priemonė jos ne itin tinka – jos tiesiog ne tokios konsistencijos, neslysta. Vienas paprasčiausių ir smagiausių kaukės užsitepimo būdų – imti vaisių (pvz. apelsiną, melioną) ir jo skiltele įtrinti odą. Pirtyje kartais naudojamos ir kaukės-kompresai, kai kūnas įvyniojamas į žolelių nuovirais sumirkytą paklodę. Visiškai originalus ir turbūt tik pirtyje įmanomas variantas – savotiškos augalų kaukės, kai ant plautų priklojama žolių ar medžių šakelių, apklostoma kosmetinį poveikį turinčiais augalais, masažuojama specialiomis vantomis. Galbūt tai ir gerokai skiriasi nuo tradicinio mūsų įsivaizdavimo, kaip atrodo kosmetinė kaukė. Tačiau svarbiausia juk ne kaip tai atrodo, o kokį turi poveikį, tiesa? 

Kiek laiko būti su kauke?

Bene dažniausias klausimas, į kurį sunkiausia atsakyti – kiek laiko pirtyje reikia būti su kauke? Sunku ne todėl, kad teoriškai nebūtų tokių rekomendacijų. Bent jau teorija byloja, jog kaukę (nelygu kokią) reikia laikyti 10 – 30 minučių. Tačiau pirtyje paprasčiausiai... niekas neturi laikrodžių. Kita vertus, tai netgi gerai. Kadangi belieka pasitikėti savo pojūčiais, kurie po pirties būna kur kas stipresni. Taigi galima vadovautis „auksine pirties taisykle“: jei norisi praustis, vadinasi, metas. Juo labiau, kad kiekvieno mūsų kūnas, oda yra skirtingi ir tai, kas tinka vienam, ne būtinai tiks kitam. 
Nuplaunama kaukė maloniai drungnu, bet ne per karštu vandeniu. Vasarą tai galima daryti ir ežere ar tvenkinyje. 
 

Kaip kuriamos kaukės?

Kas kaukėms tinka ir kas ne? Be abejo, jei tą pačią kaukę ruošiasi teptis kelių žmonių kompanija, prieš ją gaminant verta pasiteirauti, ar kuris nors nėra alergiškas vienam ar kitam jos komponentui. Neretai pasitaiko, kad žmonės alergiški braškėms,citrusiniams vaisiams ir pan. Kadangi pirtyje kūnas išsivalo, o visi pojūčiai paaštrėja, gali nutikti, kad tai, kas tinka ir patinka kitur, čia jau nelabai miela. Ypač dažnai žmones tiesiog erzina kaukės sudėtyje esantis kad ir nedidelis kiekis vienokių ar kitokių cheminių priedų. Todėl, tarkim, užuot naudojus šokoladą (kurį paprasytai valgome ir nesukame sau galvos dėl vieno kito sudėtyje esančio E), verčiau jį keisti kakava. Kuo paprasčiau ir natūraliau, tuo dažną sykį geriau. Galima prisiminti taisyklę: ant odos verta tepti tik tai, ką ramiai galėtum suvalgyti. Netgi dar daugiau. Suvalgius nekokybiško maisto, organizmas turi galimybę jo palyginus lengvai atsikratyti. Tuo tarpu patekusios per odą tokios medžiagos pridaro kur kas daugiau bėdos. Gaminant kaukę verta prisiminti, jog kaukes susideda iš „maitinančios“ ir „valančios“ dalių. Maitina paprastai viskas, kas riebu (pvz., grietinėlė, avokadas). Valantį poveikį turi tai, kas rūgštu (citrinos rūgštis ar sultys, actas, braškės). Jei oda riebi, išsiplėtusiomis poromis, į kaukę gerai įdėti medžiagų, kurios turi sutraukiančių savybių (ąžuolo žievė, kiaušinio baltymas), o sudirgusiai, problemiškai odai tiks įvairios raminatį, dezinfekuojantį poveikį turinčios žolelės (pvz., ramunėlės, medetkos).Visgi dažniausiai kaukės nebūna tik valančios ar tik maitinančios: daromos kombinacijos, kad kaukė maitintų ir valytų.

Smulkmena... bet maloni!

Ruošiant kaukę, galima atsižvelgti ir į dar vieną jos komponentų aspektą – ar jie yra šildantys, ar vėsinantys. Tarkim, kokosas, žalioji arbata vėsina, todėl geriau tinka karštą vasaros dieną, o cinamonas ar kakava šildo, todėl šaltą žiemos vakarą jų pridejus į kaukę jausmas bus tikrai malonus. Apskritai, daliai žmonių (ypač moteriškosios žmonijos pusės atstovių, kurios ir yra didžiausios kosmetinių pirties procedūrų mėgėjos) kaukės aromatas, spalva, konsistencija – ne mažiau svarbūs nei jos poveikis odai. Taigi gerai, jei teptis kauke bus ir paprasčiausiai smagu, malonu. Gal todėl, kad tai kiek primena saulėtą ir giedrą vaikystę, kai taip norėdavosi sukišti rankas į dubenį šviežutėlių trintų braškių. Ir jomis išsiteplioti!

Kaip išmokti pasigaminti pirties kaukę?

Pirties kaukės, pirties kosmetika, konkretūs pirties receptai - tema gana specifinė. Be abejo, daugeliui atrodys patogiausia tiesiog nueiti į parduotuvę ir nusipirkti jau paruoštą gaminį. Tik štai ar tikrai geriausia - jau kitas klausimas. Jau nekalbant apie patį kūrybos ir atradimo džiaugsmą, kai tai, ko norisi, gali pasidaryti pats - pagal tos dienos nuotaiką, kompaniją, metų laiką, progą ar dar ką nors. Besidomintiems šia tema rekomenduotume seminarus: Namų SPA, Pirties aromaterapija, labai praverstų ir atpalaiduojančio masažo pradmenys. Kartais organizuojamos specialios kelių dienų stovyklos, kuriose galima plačiau susipažinti su svarbiausiais natūralių medžiagų, augalų naudojimo kosmetikoje principais. Bet kokiu atveju, svarbiausias, žinoma, yra noras ieškoti. O kas ieško, tas randa!