Tvenkinys

Tvenkinys dažnai yra neatsiejama pirties aplinkos dalis, be kurio daugelis nė neįsivaizduoja poilsio užmiesčio sklype. Dažnai tai būna ir pirmas darbas naujai įsigytame žemės sklype. Be grožio ir vėsios atgaivos, tvenkinys duoda ir naudos, jeigu jame veisiamos žuvys.

Štai kaip tvenkinio įrengimą aprašo populiarus 1934 m. leidinys „Ūkininko patarėjas"

„Retas ūkininkas turi laimės įsikurti prie upelio, ežero ar ežerėlio. Be abejo, labai patogu, kai yra arti ir daug vandens, nes karštomis dienomis gera ir naudinga išsimaudyti, galima minkštu vandeniu skalbti ir plauti.
Tačiau, jei arti nėra ežerėlio, galima jį, nors ir mažą, prie sodybos išsikasti. Laisvesniu dvejų, trejų metų rudens ir iš dalies žiemos laiku galima išsikasti nemažą tvenkinį - kūdrą. Jam vietą reikia parinkti žemesnėje vietoje, prie sodybos, kad jame vasarą vanduo neišdžiūtų. Atsižvelgiant į vandens išsilaikymą, tvenkinys kasamas iki trijų ir daugiau metrų gylio. Vidutinio dydžio tvenkinys turi būti 10—20 metrų ilgio ir 5—8 metrų pločio. Kad tvenkinys neužslinktų, jo krantai turi būti nuožulniai nukasti ir stipriai apkloti velėnomis. Naudinga ir gražu jo krantus sustiprinti ir papuošti greitai prigyjančiais ir sparčiai augančiais medžiais (gluosniais, žilvyčiais ar karklais).
Iškasto tvenkinio dugną reikia išlyginti ir užpilti bent 20 cm. storio žvyro su akmenukais sluoksniu, kad jame būtų švaru braidyti, maudytis. Vasaros metu, kada mažiausia lieka vandens, reikia jį išleisti ir atsiradusį dumblą iš tvenkinio išvežti ant daržų, nes tai gera trąša.
Kad tvenkinį galima būtų lengvai kasti ir žiemą, reikia kasamą vietą apkloti storu šiaudų sluoksniu, kad po šiaudais žemė neįšaltų ir tuo būdu būtų lengva kasti."