Pirties krosnis
Jūs esate čia: Namai » Įrengimas » Pirties krosnis
Krosnis – tai kiekvienos pirties širdis. Ji turi būti karšta ir „plakti" be priekaištų. Ji užtikrina pirties mikroklimatą ir pasitenkinimą pirtimi. Nuo jos pasirinkimo prasideda pirties projektavimas. Šiomis dienomis labai paplito nenutrūkstamo veikimo krosnys. Jos dažniausiai kūrenamos iš priepirčio ir šyla nuolat. Jei pirtis yra vieša ir nuomojama, toks sprendimas yra beveik neišvengiamas, tačiau individualiam naudojimui vis tik rekomenduojame periodinio veikimo krosnį. Iškūrenta tokia krosnis išlaiko šilumą bent 12 val. Konstruojant krosnį, reiktų vengti atviro įkaitusio metalo. Jis labai įkaista ir dėl savo puikaus šiluminio laidumo stipriai nudegina prisilietus. Be to jis stipriau kaitina orą nei akmenis. Krosnį planuokite tokio dydžio, kad sukauptos šilumos pakaktų pirties procedūroms ir dar pirties išdžiovinimui po jų.
Kokia turi būti gera krosnis?
Taupantys vietą, lėšas ir laiką, dažnai renkasi fabrikines pirties krosneles. Jos būna nedidelės, dažnai kūrenamos iš garinės, labai lengvai įrengiamos, nes nereikalauja atskiro pamato. Jos puikiai tinka mažai pirčiai apšildyti.
Gera pirties krosnis turi teikti pakankamai šilumos, kad sušildytų garinę, dušą, pagalbinę patalpą bei priepirtį. Tačiau ir pakankamai ekonomiška, kad būtų sukūrenama mažiau malkų. Akmenų įkrova turi įgauti pakankamą šilumos atsargą ne tik garo gamybai, bet ir drėgnų garinės sienų išdžiovinimui po pirties procedūrų.
Ji taip pat turi sušildyti karšto vandens, kad pakaktų visai šeimai nusiprausti. Be abejo, pirties krosnis turi būti saugi ir neskleisti smalkių.
Ir dar vienas dažnai netikėtas dalykas – ji neturi per stipriai įkaitinti garinės, nes tradicinėje garinėje pirtyje šiluma gaunama ne nuo krosnies, o garo pavidalu, užpilant kiek reikia vandens ant akmenų. Jei garas išgaunamas nuo įkaitusių akmenų, pirtininkas gali plačiose ribose keisti garinės klimatą, prisitaikydamas prie kiekvieno užėjimo poreikių.
Visus šiuos reikalavimus geriausiai išpildo tradicinė periodinio veikimo krosnis, būtent tokia labiausiai tinka mažai šeimyninei pirčiai. Vienintelis jos trūkumas – kad pertis galima tik kurui visiškai sudegus. Na, o ten, kur maudomasi be pertraukos visą dieną, tinka tik nepertraukiamo veikimo krosnelės, tiek malkomis kūrenamos, tiek elektrinės. Ir vienos, ir kitos privalo turėti akmenų įkrovą, ant kurios galima būtų užpilti vandens.
Periodinio kurenimo krosnis
Tokia krosnis - tikra pirties karalienė. Masyvi, daug šilumos sukaupia, garantuoja gerą garą ir pirties išdžiūvimą po procedūrų. Akmenys tokioje krosnyje neastkirti nuo ugnies, todėl stipriai įkaista: apatiniai net iki 1000 C, o viršutiniai iki vyšninės spalvos. Toliau
Rimo periodinio veikimo krosnis
Rimo pirties krosnis leidžia priderinti krosnies matmenis ir išvaizdą prie garinės išmatavimų. Garą gamina ugnyje tiesiogiai įkaitę akmenys. Krosnies apdaila gali būti įvairi – plytos, specialus ugniai atsparus tinkas, netgi visiems įprasta lauko akmenų apdaila. Toliau
Nuolatinio veikimo krosnis
Nuolatinio veikimo pirties krosnelės yra labiausiai paplitusios dėl savo konstrukcinio ir eksploatacinio paprastumo. Jos būna labai įvairaus dydžio, kūrenamos malkomis, elektra arba skystu kuru. Toliau
Atsakymai į klausimus
Ant mūrinio pečiaus viršaus yra uždėta metalinė plokštė. Plokštė yra 12 mm. storio, 70 cm. pločio ir 1,3 m. ilgio. Plokštės perimetras apvirints 10x10 cm. kampuočiu. Ant plokštės viršaus sudėti akmėnys. Bėda ta, jog atvėsusi metalinė plokštė susiklaipo. Viena pusė pakyla apie 7 cm. nuo pečiaus. Kai pradedi kurenti krosnį, ploktė kaisdama išsitiesia. Ką galėtumėte parekomenduoti, kad plokštė mažiau klaipytusi? Pagarbiai, Nerijus
Rimas Kavaliauskas
2019-03-26, 07:11:07
Labai tiksliai nupasakojote situaciją. Turite didžiulę plieninę plokštę, kuri „pagavo“ vidinius įtempimus ir greičiausiai ne nuo pirties kūrenimo, bet nuo apvirinimo kampuočiu. Dabar ją ir kraipo.
Jūs galite pabandyti nuimti akmenis, iškūrenti karštai krosnį, karštoje būklėje ją privirinti kampuose ir dar papildomai sutvirtinti kampuočiais. Tačiau vėsdama ji gali suplėšyti likusios krosnies metalą. Vienintelis rimtas sprendimas - gaminti naują dealę. Arba keiskite krosnį, nes tokio tipo akmenų kaitinimas nuo plokštumos yra labai neefektyvus.
Ką galvojate apie žadeito akmenis pirčiai?
Rimas Kavaliauskas
2018-11-04, 10:06:27
Patiko formuluotė „ką galvojate“ :) Ji leidžia rašyti iš tiesų, ką galvoju. O galvoju štai ką.
Žadeitas yra kietas, išvaizdus ir retai kur randamas akmuo. Tai leidžia jį išskirti iš kitų ir „paprašyti geros kainos“. Jo savybės šiuo atveju yra nesvarbios - pakanka, kad jis bent kažkiek atitiktų besiperiančiųjų lūkesčius.Aš galvoju, kad pirkdami žadeitą jūs tiesiog permokate už gaunamą produktą tiek, kiek kartų jis kainuoja daugiau, nei paprastas „vulkaninis akmuo“. Be to, žadeitas nėra pakankamai atsparus aukštoms temperatūroms ir gana greitai suyra periodinio kūrenimo krosnyje. Dar galvoju apie tai, kad jeigu žmogus sumoka „kosminę kainą“ už tokį dalyką kaip pirties akmuo - jis ne tik save psichologiškai įtikina, kad pasielgė teisingai, bet ir kitus ima agituoti , kad nesijaustų vienas „apgautas“.
Žadeito „išskirtinimą“ galėtų kažkiek patvirtinti nepriklausomi testai pagal dvigubą aklą sistemą, tačiau tokie yra brangūs ir niekas jų dar nedarė. O būtų verta...
Norėjau paklausti patarimo dėl sausos pirties. Neseniai nusipirkau apvalią medinę kubilo formos pirtelę su malkiniu pečiumi. Pirtimi naudojomės jau keletą kartį, bet pastebėjome, kad joje labai truksta oro. Pirtis sausa, nors ant akmenų pilame vandenį, susidaro mažai garo. Pirtis yra 5m2 dydzio, turi įrengtą ventiliaciją grindyse ir viršuje sienoje. Gal galėtumete patarti, ką daryti, jog pirtis nebūtų tokia sausa?
Rimas Kavaliauskas
2018-01-29, 22:23:09
Jūs gana tiksliai apibūdinote mažos karkasinės pirtelės su nuolatinio kūrenimo krosnele problemas. Turiu jus nuliūdinti - būtent toks klimatas jose ir nusistovi. Jos labiau primena džiovyklą, nei pirtį. Įdomu, ką jums žadėjo pirtelės gamintojas? Ar įspėjo kokio šilumos/drėgmės režimo tikėtis?
Dabar jums belieka vienas kelias - laistyti pirties sienas šaltu vandeniu, šiek tiek palaukti ir bandyti eiti į garinę. Taip sakant „rankų miklumu“ imituoti realią pirtį. Pirties meistriškumo kursuose mes mokome kaip tik jums reikalingų technikų temoje Nuolatinės krosnelės valdymas. Gal verta pasimokyti? Kitas kelias - susisiekti su manimi asmeniškai ir apprašyti, kad parodyčiau kaip tai daroma teisiai jūsų pirtyje. Ar maniškėje. Nes pats turiu tokią kaip jūsų, tai labai gerai įsivaizduoju apie ką kalbate.
Nuo pirties krosnelės (akmenų) iki gulto šono yra apie 14cm atstumas. Kiek įkaista šoniniai (apatiniai) akmenys malkinėje krosnelėje? Ir kuo galėčiau atitverti ar apvynioti medieną?
Laimis Gerulaitis
2017-02-07, 12:58:06
Kiekviena krosnelė kaista skirtingai, tačiau bendri reikalavimai yra 500 mm atstumas iki medinės dalies, neteko matyti krosnelės intrukcijos kur atstumas skirtusi nuo aukščio, kur yra mediena. Tad atsakymas būtų laikytis saugaus atstumo ir pašalinti medieną iš nesaugios zonos arba padaryti apsauginę sienelę iš nedegios medžiagos. Praktikoje dažnai yra nesilaikoma saugiu atstumų, tačiau tai yra kiekvieno asmeninė atsakomybė ir rizika.
Rimas Kavaliauskas
2017-02-07, 12:58:06
Šoniniai akmenys kaita įvairiai - priklausomai nuo krosnelės tipo. Tačiau dažniausiai jų temperatūra nebūna labai aukšta - apie 100-120°C. Taigi, gulto mediena normalsus saikingo kūrenimo atveju užsiliepsnoti neturėtų, nes tam jai reiktų įkaisti bent iki 200°C, kas vargiai atsitiks.
Kitas dalykas yra krosnelės metalas. Jei kūrenimo metu krosnelės šonas kad ir akmenimis pridengtas, įkaista iki raudonumo - jis kaitins orą, o oras - medį. Todėl karštą orą reiktų iškart nukreipti į viršų įrengiant vertikalią nedegios medžiagos sienelę tarp krosnelės ir artimiausios gutų konstrukcijos. Ją galima išmūryti iš 10 cm pločio keraminių plytų arba pritvirtinti specialią mineralinę karščiui atsparią plokštę, kurių rasite „senukuose“ arba „ermitaže“. Jos yra 70x100 cm dydžio berods.
Mane dominta pagal kokias savybes galima būtų atsirinkti tinkamus lietuviškus pirties akmenis. Galbūt yra kokia metodika, kaip juos galima patikrinti ar jie karšti ,,nešaudys" užpilus vandenį.
Rimas Kavaliauskas
2017-01-06, 10:40:40
Visų pirma man nežinoma metodika, kaip atskirti lietuviškus akmenis nuo lenkiškų, baltarusiškų, latviškų... O jei rimčiau, tai užpylus vandens (tai yra staigiai atvėsinus) „šaudo“ stambaus grūdo akmenys ir akmenys, turintys intarpų. Daugiausiai tai yra balti ar geltoni lauko špato kristaliniai intarpai. Seniau Lietuvoje tokia vadinti „arkliadunčiais“. Jų vengiame. Jei norite būti visiškai tikras, galite kiekvieną akmenį įkaitinti iki raudonumo ir įmesi į vandenį. Jei kuris akmuo ir turės vidinių įtampų - jis su trenskmu sprogs tiesiog šio bandymo metu. Tačiau pats bandymas yra pavojingesnis už akmens buvimą krosnyje.
Kadangi nėra aiškios metodikos kaip atrinkti garantuotai nešaudančius akmenis, belieka tik iki minimumo sumažinti tokių įvykių riziką sukraunant akmenis į krosnį tam tikru būdu.
Ar granitas tinka į pirtį? Pečius metalinis, malkomis kūrenamas.
Rimas Kavaliauskas
2016-12-05, 11:24:24
Granitas yra viena kiečiausių uolienų. Granito riedulių forma daug randama Lietuvoje. Nuo seno jis būdavo naudojamas pirčių krosnyse šilumai sukaupti. Be jokios abejonės granitas tam tikslui tinka, tačiau nelygu koks. Netiks stambiagrūdė granito forma su stambiais baltais ar opaliniais lauko špato intarpais. Tokie akenys gali „šaudyti“ neatlaikę temperatūros svyravimų. Kuo granitas labiau smulkiagrūdis - tuo geriau.
Turiu Harvia elektrinę cilindro formos 9kW krosnelę. Sudėjau 4 dėžes po 25 kg akmenų taip kad kuo daugiau uždengtų šildymo elementus. Reikia kaitint 5 val., kad temperatūra pasiektų 80 laipsnių. Kaitindamiesi visada pilam visokius užpilus ar ekstraktus kad gautume kvapų. Pasitaręs pirties reikmenų parduotuvėje nusprendžiau išimti akmenis ir perdėti kitaip, tačiau isešėmus pastebėjau, kad dauguma akmenų pajuodavę - nuo tų visų užpilų, kaip suprantu. Ar šitie nešvarūs akmenys vis dar tinkami naudojimui juos nuplovus? Kaip juos nuplauti? Kaip teisingai juos sudėti atgal?
Rimas Kavaliauskas
2016-04-14, 17:50:35
Jūsų minima krosnelė HARVIA FORTE yra akumuliacinio tipo ir skirta daugiau akmenims kaitinti ir geram garui gaminti nei garinės orui įkaitinti. Orą ji kaitina leisdama oro srautą „per save“ pro angą apačioje ir esant viršutiniam dangčiui atidarytam. Jeigu akmenis dėjote labai kruopščiai - jūs „užkimšote“ krosnelę ir oras pra ją „nevaikšto“. Pardavėjas gerai patarė - akmenis reikia krauti kiek laisviau.
Jei akmenys pajuodo - reiškia naudojote labai koncenruotus ekstraktus su ddeliu organikos kiekiu. Atskieskite juos švariu vandeniu žymiai labiau. Juodumas ant akmenų - tai suanglėję organinių medžiagų likučiai. Juos galima būtų išdeginti, įkaitinus akmenis iki skaistaus raudonumo ir atvėsiusius dar pašveitus metaliniu šepečiu. Išvis idealu būtų valyti smėliapūte. Manau, kad tai daryri verta, nes akmenys turi būti švarūs.
Beje, puikiai kaitintis bei garintis galima ir prie kokių 70°C, tačiau tai, žinoima yra skonio reikalas.
Gaminant garą įprasta ant akmenų pilti karštą vandenį. Ar galima pilti šaltą ir kas nuo to keistųsi?
Rimas Kavaliauskas
2016-02-24, 14:54:46
Vanduo į pirties krosnį (ar ant jos) pilamas su vieninteliu tikslu - jį išgarinti. Tam vandens kiekį reikia: a)pašildyti iki 100°C ir b) išgarinti (išvirinti) paverčiant jį vandens garais. Akivaizdu, kad abu procesai reikalauja tam tikro šiluminės energijos kiekio, kuris paimamas iš pirties akmenų, kurių masė paprastai yra labai didelė palyginus su garinamo vandens kiekiu. Kuo mažiau šiluminės energijos akmenys praranda šildydami vandenį - tuo daugiau jos lieka pagrindiniam tikslui - vandens garinimui. Būtent todėl stengiamasi ant akmenų pilti ne šaltą, o iš anksto pašildytą vandenį. Sakoma, kad tokiu atveju pirties krosnies akmenys „ilgiau laiko šilumą“. Taip ir yra, tačiau nereikia pamiršti, kad vandens šildymas taip pat reikalauja energijos sąnaudų, o kartais ir visokių papaildomų įrengimų bei išlaidų jų įrengimui bei ekspolatacijai. Kartais pirtyje karštą vandenį turime taupyti (klasikinis pavyzdys - pernelyg mažas karšto vandens šildytuvas). Todėl verta šiek tiek paskaičiuoti kiek iš tikro energijos sutaupoma ant krosnies akmenų pilant ne karštą, o šaltą vandenį.
Tegu „karštas“ tai būna 80°C, o „šaltas“ - 20°C. Šiek tiek pirtyje pastovėjęs vanduo kubiliuke įgyja panašias temperatūros vertes. Paprastumo dėlei susitarkime, kad garinsime 1 litrą arba 1 kg vandens. Iš vidurinės mokyklos fizikos kurso prisimename, kad specifinė vandens šiluma yra 4,19*103 J/kgK , o specifinė vandens garavimo šiluma (esant 100°C) yra 22,6*105 J/kg.
Primenu, kad J yra energijos vienetas džaulis, kg - kilogramas, o K - temperatūros laipsnis Kelvinas (dyžiu lygus °C).
Šalto vandens išgarinimui reikalinga energija
Šaltas vanduo pirma įšyla nuo 20° iki 100°C, paskui išgaruoja. Šildymui bus sueikvota 4,19*(100-20)*103 J arba 335,2 kJ. Toliau tas pats 1 kg vandens kiekis virs garais sunaudodamas 2260 kJ. Sudedam a ir b kad gautume galutinį šilumos kiekį, reikalingą išgarinti 1 kg šalto vandens ir turime 335,2+2260=2595,2 arba suapvalintai 2595 kJ.
Karšto vandens išgarinimui reikalinga energija
Šaltas vanduo pirma įšyla nuo 80° iki 100°C, paskui išgaruoja. Šildymui bus sueikvota 4,19*(100-80)*103 J arba 83,8 kJ. Toliau tas pats 1 kg vandens kiekis virs garais sunaudodamas 2260 kJ. Sudedam a ir b kad gautume galutinį šilumos kiekį, reikalingą išgarinti 1 kg šalto vandens ir turime 83,8+2260=2343,8 arba suapvalintai 2344 kJ.
Taigi: šaltas vanduo 2595 kJ, karštas vanduo 2344 kJ arba 2595-2344=251 kJ mažiau. Procentine išraiška (nuo 2595) tai yra 9,7% mažiau.
Išvada. Naudodami garo gamybai šaltą vandenį vietoje karšto sutaupome apie 10% akmenų šiluminės energijos. Toks taupymas nėra labai reikšmingas. Tiesą sakant kur kas didesni garo kiekiai yra prarandami dėl nemokėjimo elgtis su pirtimi, dėl prastos lubų izoliacijos, per aukštų durų ar nedrausmingo jų varstymo vanojimosi metu. Jei po ranka jau yra karstas vanduo - verta naudoti būtent jį. Tačiau jei kaštas vanduo yra už durų prausykloje, o garinėje būtent šaltas - tokiu atveju neverta eiti karšto vandens, galima (ir ko gero labiau apsimoka) naudoti šaltą. Gero garo!
Ar galima prie pirties krosnelės jungti kombinuotą boilerį?
Laimis Gerulaitis
2016-01-29, 10:18:04
Prie pirties krosnelės visada rekomenduojama jungti atvirą boilerį. Pirties krosnelės pagrindinė užduotis yra prikaitinti pirtį ir tik pagalbinė šildyti vandenį, tad pasirinkus per mažą boilerį yra tikimybė, kad vanduo užvirs. Atvirame inde tai nesukels jokių neigiamų pasekmių, nenorint kad vanduo stipriai garuotų galima paprasčiausiai pripilti šalto vandens. Turint uždarą boilerį nesvarbu ar jis kombinuotas ar ne virdamas vanduo gali stipriai pakelti slėgį sistemoje ir ją sugadinti. Atsakymas būtų galima, bet papildomai reikalinga išsiplėtimo indas ir apsauginis vožtuvas (rekomenduotina netgi keli), kad apsisaugoti nuo nemalonių padarinių.
Pastabos administratoriui
Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“