Pirties vizija

Dažno sodybos savininko svajonė – turėti pirtį. Lietuvos statybų įstatymas šeimos (asmeniniams poreikiams leidžia be atskiro leidimo statytis pirtį ne didesnę kaip 25m² ir ne aukštesnę kaip 4,5m pirtį. Turime būti dėkingi, nes pirčių mylėtojus suomius jų valdžia riboja iki 19m². Galbūt ten šiaurėje pirtys ir turi būti mažesnės? Tiesa, yra ir papildomų sąlygų – pirtis, įskaitant ir jos terasą negali įsiterpti į vandens apsaugos juostą, kuri paprastai yra nuo 5 iki 25 m (pasitikrinkite savo atveju).

Nedidelės ir vidutinės pirtys (apie tokias čia ir eis kalba) gali būti šeimyninės (šeimai ir šeimos svečiams) arba komercinės (išnuomojamos lankytojams). Gali pasitaikyti ir kitų, retesnių paskirčių – gydomosios, ritualinės, mokomosios ir pan. Kiekvieno tipo pirčių Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse yra pastatyta labai daug, nemažai jų teko aplankyti, todėl daugelis žemiau pateikiamų rekomendacijų yra pagrįstos praktine patirtimi.

Pirties projektas

Ar pirties statybai reikalingas projektas? Taip. Net tuo atveju, kai statoma nedidelė tradicinė pirtis, gali tekti daryti ne visai standartinius sprendimus. Projektas padeda pajusti visumą jau popieriuje, geriau, kai svarbūs klausimai iškyla projektuojant, o ne statant pirtį. Nors dažną pirties projektą ruošia architektas, jį būtinai turi peržiūrėti pirties žinovas, nes pirtis, o ypač jos garinė yra ne tik patalpa, o sudėtingas technologinis įrenginys, skirtas gero komfortiško mikroklimato sudarymui.

Daugelis firmų, užsiimančių garinių įrengimu, įrengia geras garines ir tinkamai konsultuoja savo klientus. Deja, jos ne visada noriai dalijasi savo patirtimi, ypač tada, kai jaučia, kad klientas tik smalsauja, neturėdamas pakankamos pinigų sumos kišenėje.
Kad būsimieji pirčių savininkai turėtų galimybę įvertinti savo pirties sumanymus ir paversti juos realiais pirties projektais Lietuviškos pirties akademija kviečia pasikonsultuoti, ir net išbandyti tas pirties sąlygas, kurios bus jūsų pirtyje.

Jūsų asmeninė patirtis

Prieš planuojant pirtį (jau nekalbant apie statybą) būtina tiksliai numatyti pirties paskirtį ir įsivaizduoti jos naudojimo „scenarijų". Nuo to priklausys pirties išplanavimas, patalpų proporcijos bei įranga. Galbūt verta iš pradžių susipažinti su pirties procedūrų įvairove, kad įsivaizduotumėte, kokios jums tinkamiausios. Patys jas išbandykite. Jūsų asmeninė patirtis ir intuicija bus geriausi patarėjai.
Planuojant būsimąją svajonių pirtį, reikės nuspręsti norite atskirai stovinčios ar integruotos pirties ir parinkti jai tinkamą vietą. Dar reiks nutarti, kokio dydžio ji bus ir kokios paskirties patalpos bus įrengiamos ir parinkti geriausią jų išdėstymą bei plotą. Toliau reiks pasirinkti tinkamiausią įrangą pradedant nuo krosnies. Na, o tada jau planuoti inžinerinius tinklus, interjerą ir eksterjerą.

Jeigu planuojate pirtį nuomoti – visų pirma rūpinkitės tinkama pirties padėtimi sklype, patogiu pagalbiniu patalpų išplanavimu, dušais bei tvarkingu karšto vandens sistemos ir kanalizacijos veikimu. Primygtinai patariame vengti prausimosi garinėje – medinė jos įranga tarnaus ilgiau, ją bus lengviau prižiūrėti. Labai gerai, jeigu pavyksta atskirti pirties higieninę ir poilsio zonas, taip pat pageidautinas antras, atskiras įėjimas į poilsio zoną. Garinėje svarbiausia įrengti gerą ventiliaciją ir pastatyti galingą ir paprastą aptarnauti krosnį. Dauguma šių reikalavimų yra išdėstyti naujoje pirčių „higienos normoje".

Tradicinė lietuviška pirtis

Tradiciškai pirtis buvo statoma atokiau nuo kitų trobesių, dažnai pamiškėje, šalia vandens telkinio – ežero, upės, kūdros ar bent linmarkos. Jei šalia nebūdavo miško, stengdavosi bent kelis medžius pasodinti. Medžiai suteikdavo užuovėją ir pavėsį. Praversdavo ir gaisro atveju – užuovėjoje ugnis mažiau linkusi plisti ir persimesti į kitus pastatus. Pirtis nebūdavo „prestižinis“ pastatas, jį stengdavosi padaryti mažiau matomą. Todėl senosios pirtelės gražiai dera lietuviško kaimo panoramoje.

Pati pirtelė retai kada būdavo didesnė nei 15m2. Garinę sukirsdavo maždaug 2,5x3 m, prie jos prišliedavo dažnai tik lentinį priepirtį. Jame nusirengdavo, o garinėje kaitindavosi, perdavosi ir prausdavosi. Todėl ją dar perene vadindavo. Pėrimasis vantomis būdavo pats svarbiausias pirties veiksmas. Nenuostabu, nes tais senais laikais karšto vandens nebūdavo daug, taigi kūno švarinimo „technikos“ pagrindą sudarė odos minkštinimas susikondensavusiu vandens garu ir braukymas beržo vanta. Ir tai būdavo kolektyvinis veiksmas – kaip ir dauguma kitų. Maudymasis mažame artimų draugų ar šeimos rate sudaro pirties ritualo pagrindą ir šiandien. Būtent maudymasis, kūno švarinimas, o ne kiti veiksmai, kartais atliekami pirtyse šiomis dienomis.

Pirties naujovės

Jeigu seniau pirties planą padiktuodavo taupi tradicija – 1 ar 2 patalpėlės, tai dabar 25m2 plote dažnai stengiamasi įterpti 3 ar net 4 savarankiškas erdves. Pagrindinė naujovės – tualetas ir dušas. Tačiau net namuose jis atsirado labai vėlai – tik po karo. Kartu su voniomis ir dušais. Tačiau šie patogumai turi savo kainą. Turime atvesti ir nuvesti vandenį. Ir ne bet kokį, o „po spaudimu“ - kitaip neveiks šiuolaikinė santechnika. Ir vandens vamzdžiai neturi užšalti. Namie tai paprasta, o pirtyje, kuri stovi atokiau? Pagalvokite kokiu būdu apsaugosite vandenį nuo užšalimo, kokiu būdu užtikrinsite jo spaudimą. Šiais „galvos skausmais“ sumokėsite už tualeto bakelyje bei duše bėgantį vandenį. Visur kitur nesunkiai galima apsieiti ir be vandentiekio. Nėra vamzdžių – nėra ir užšalimo ir spaudimo problemų, išleidai vandenį iš bako – ir ramiai palieki pirtį per didžiausius šalčius.

Kita naujovė - „poilsio“ salė. Seniau pirtis būdavo statoma prisilaikant kaimo tradicijos, o dabar ji yra tik šeimininko vaizduotės vaisius. Gyvenime priverstas suktis kaip voverė, vaizduotėje tūlas paišo save dvaro šeimininku ir būsimą pirties ritualą su artimais draugais planuoja pagal „bajoriškas tradicijas“ - su „alumi-midumi“ bei keptais paršeliais. Jei ne paršeliais – tai bent jau šąšlykais, perkrikštytais barbekiu. Visa tai gali egzistuoti, tačiau tai yra reprezentacinės pirtys, kurių tikroji paskirtis – pasirodyti, pasigirti. Kalbu ne apie jas. Reprezentacinės pirtys dažnai planuojamos pagal girto žmogaus poreikius – kuo greičiau nuo stalo į lovą, kuri pirtyse dažnai supaprastinama iki čiužinio (migio), pakreikto „antrame aukšte“. Tai vadinama „poilsiu po pirties“. Labai nekaltinkime jų savininkų – jų vaizduotė taip supranta atsipalaidavimą nuo kasdienybės streso. Kokia vaizduotė – tokia ir pirtis.

Pirties strategija

Kiekvienas veiksmas, o juo labiau 25-50 tūkst. litų investicija (būtent tiek Jums kainuos kukli šiuolaikinė šeimos pirtis) turi būti tikslinga. Geriau pirties tikslą suvokti prieš ją statant, nei po to. Nebent uždirbtų pinigų (savo laiko) jums negaila, kuo aš netikiu. Problema ta, kad pastaruoju metu į jūsų (tuo pačiu ir jūsų vaikų) pinigus kėsinasi visi, kas tik netingi, bandydami jums įpiršti įvairius „sveiko gyvenimo“ ir atsipalaidavimo būdus. Dažnai tai yra ta tradicinė pirtis, tik įvyniota į gudrius pavadinimus ir, be abejo, pabranginta. Dažniausiai tai yra „spa“, „infraraudonųjų spindulių“ pirtis, „sauna“, „turkiška pirtis“, „tikra rusiška pirtis“. Dar atsirado „baltiška pirtis“, „energetinė pirtis“. O kokios reikia Jums?

Jei pirtis neskirta parodyti kitiems koks jūs turtingas (dvasingas, išsilavinęs), ji greičiausiai skirta jūsų ir jūsų šeimos narių kūno švarai ir emociniam atsipalaidavimui. Pridėkime kelis artimiausius draugus. Jie pažįsta jus geriau nei jūs save. Tad neapsimetinėkite ir būkite sąžiningas. Jūsų pasitenkinimas priklauso nuo jūsų pojūčių ir žmonos nuotaikos. Šiais dviem dalykais ir pasirūpinkite. Pasitarkite su žmona, ar tualetas ir dušas yra taip jau labai būtini. Užtikrinkite, kad pirtyje bus šilta ir malonu, ne per karšta, atsiklauskite jos nuomonės. Pirtis – labiau moters nei vyro vieta, tad lemiamas žodis priklauso jai. Tegu pirties planavimas ir statyba būna jūsų meilės ir rupesčio išraiška. Patikėkite – tai išmintingiausia pirties planavimo strategija. Pirtis – tokia pat intymi ir svarbi jūsų gyvenimo dalis kaip ir lova. Ten abu būsite nuogi ir be kosmetikos – tokie, kokie esate iš tikrųjų.

Nori geros pirties? Pažink save!

Mes nepažįstame kūno, kuriame gyvename. Dažnai net nesuvokiame, kas mums malonu. Nesuprantame kas naudinga. Jei pirma suplanuosime ir pastatysime pirtį, o tik paskui joje atrasime save – galbūt suprasime, kad mums reikėjo truputį kitokios pirties... Todėl pažintį su pirtimi, tuo pačiu – su savo kūnu privalote pradėti tuojau pat. Pirmą savaitgalį po šio straipsnio perskaitymo.
Privalote aiškiai pajusti kokios pirties procedūros jums labiausiai tinka ir patinka, ir tą patį turi pajusti jūsų žmona (vyras). Kad būtų lengviau – štai keli klausimai, į kuriuos būtina atsakyti prieš planuojant pirtį:

• Kas patinka (atpalaiduoja) labiau – drėgna ar sausa šiluma?
• Praustis, kaitintis patogiau sėdint stovint? O gal gulint?
• Kaip dažnai maudymosi metu (o ne prieš tai) šlapinuosi ar tuštinuosi?
• Apsirengti po pirties maloniau šiltoje ar vėsioje patalpoje?
• Ar man patinka vanotis vantomis?
• Kokie kvapai man patinka?
• Ar man patinka trinti nugarą, masažuoti, vanoti? O jei tai trina, masažuoja mane?
• Ar bandžiau, ar moku praustis tradiciškai iš dubens?
• Kokiame aukštyje man patogu pasidėti pirties dubenį, muilą?
• Ar bandžiau maudytis kartu su vaikais? Kokie jų poreikiai?
• Ar bandžiau maudytis kartu su senais žmonėmis? Kokie jų poreikiai?
• Ar man patinka natūralios odos šveitimo priemonės?
• Kokia šiluma man maloni pirties pradžioje, viduryje, pabaigoje?
• Ar dažnai norisi valgyti maudymosi metu? O gerti?
• Ar dažnai geriu alkoholį pirtyje? O duše, baseine, lovoje?
• Ar dažnai pirtyje prisimenu kiek valandų?
• Kiek vietos man reikia apsirengti?
• Ką norėčiau veikti pirmą pusvalandį po pirties? Kokia kūno poza tuo metu maloniausia?
• Kokios pirties patalpos man yra absoliučiai būtinos, ko tikrai negalėčiau atsisakyti?
• Kokių pirties patalpų galėčiau atsisakyti, perkeldamas veiksmą į namus?
• Ką galiu daryti tik pirtyje ir niekur kitur?

Sąžiningi atsakymai jus nustebins ir labai priartins prie suvokimo kokios pirties reikia asmeniškai jums. Po to, kai į šiuos klausimus atsakys visi suaugę šeimos nariai jūs būsite atlikę pusę pirties planavimo darbo. Jei susiginčysite – ne bėda, geriau dabar, o ne pastačius pirtį.

Projektinė pirties vizija

Su atsakymais jau galite sėsti prie popieriaus ir pradėti kurti savo nuosavos sveikos lietuviškos pirties scenarijų. Jei esate rusas ar lenkas – pirtis bus rusiška/lenkiška. Tad verčiau vadinkime ją šeimos pirtimi. Scenarijuje turi būti aiškiai įvardinta kaip ir kokia tvarka jūs prausitės. Čia jau aiškiai reikia įvardyti ką darysite garinėje, o ką – prausykloje, duše, priepirtyje. O gal kai ką galite padaryti namie? Turint omenyje, kad kiekviena papildoma pirties funkcija reikalauja ploto, o šį įrengti kainuoja.

Po scenarijaus sudarymo pats laikas susidaryti konkretesnę savo pirties viziją. Pradžiai numatykime pačias būtiniausias patalpas. Paprastai pirtyje gali būti tokios patalpos:

• garinė
• prausykla (dušinė)
• tambūras
• rūbinė
• WC
• techpatalpa (kūrykla, boilerinė)
• poilsio kambarys
• veranda (terasa)

Jų proporcijų ir tarpusavio išdėstymo variantų yra labai daug. Mažoje šeimos pirtyje paprastai atsisakoma tualeto, persirengimo kambario, kartais – prausyklos. Tai sumažina variantų skaičių, tačiau vis viena nepatyrusiam žmogui ir net architektui yra ųabai sunku numatyti visas subtilybes. Čia reikia labai specifinės patirties, mikroklimato išmanymo.