Aromaterapija

Kvapai

Vidutiniškai žmogus įkvepia 8 litrus oro per minutę, bet tereikia tik keleto kokios nors kvapiosios medžiagos molekulių, kad pajustume kvapą. Tyrinėtojai tvirtina, jog turime penkias „nosis", t.y. labai jautrią uoslę, bet silpnai išvystytą kvapo analizatorių smegenyse, todėl labai nedaug ką galime pasakyti apie vieną ar kitą kvapą.

Mes nuolat apsupti – kartais tiesiogine prasme dūstame – nuo kvapų, natūralių ir sintetinių. Mes nuolat gauname daug ir įvairių „kvapo žinučių“ iš aplinkos. Kai kurie kvapai mums yra tiesiog primetami, aromatizuojama beveik viskas - nuo grindų ploviklio iki maisto produktų, kad pagerėtų pardavimai; įstaigos ir dideli pastatai aromatizuojami, kad būtų galima modeliuoti atmosferą ir taip manipuliuoti darbuotojais ir klientais; viešbučiai aromatizuojami tam, kad sudarytų gerą įspūdį, oro uostai - kad sumažintų keleivių baimę, automobiliai - kad sumažintų kamščių keliamą stresą; medicinoje kvapai naudojami onkologinių ligonių terapijai ir gimdymo palengvinti. Psichosomatinį kvapo poveikį esame patyrę kiekvienas: kvapų mišinys stomatologo kabinete mums gali sukelti baimę ir nerimą, o mokyklos valgyklos kvapas - paveikti apetitą...

Parfumeriai iš kailio neriasi ieškodami naujų kvapių medžiagų derinių, kad sukurtų kvepalus, sukeliančius nenugalimą potraukį jais išsikvėpinusiam ar tam tikrą nuotaiką. Verslininkai reikalauja mokslininkų sukurti aromatinius mišinius, kurie paveiktų konkuruojančių firmų atstovus ar partnerius dalykiniuose verslo susitikimuose. Netgi vaikų ir tėvų santykiuose kvapas vaidina ne paskutinį vaidmenį. Ieškoma kvapų, kurie stimuliuotų dėmesingą ir švelnų elgesį su mažyliu arba mažintų perdėto tėviško rūpesčio priepuolius. Kvapai tarnauja kaip afrodiziakai, t.y. stimuliuoja seksualinį potraukį, didina potenciją, sumažina lytinį šaltumą ir paįvairina bei atgaivina intymų gyvenimą.

Aromaterapija

Trumpai tariant, aromaterapija – tai mokslas apie kvapus ir jų panaudojimą. Eteriniai aliejai yra natūraliai gautos augalų aromatinės esencijos, naudojamos kūnui, protui ir dvasiai subalansuoti, gydyti bei profilaktiškai.

Šiuolaikinė tradicinė aromaterapija skirstoma į:

• visuminę/holistinę – bendrąjį gydymo būdą (labiausiai paplitusį Anglijoje, JAV, Japonijoje) – masažai, inhaliacijos, kompresai, tepalai bei aplinkos aromatizavimas ir valymas;
• medicininę/prancūziškąją – kai bendrosios praktikos gydytojai skiria eterinius aliejus kaip vidinio vartojimo preparatus. Dažniausiai eterinius aliejus gydytojai išrašo vietoje antibiotikų, tačiau jie vartojami ir kitiems negalavimams gydyti.

Aromaterapija žmogų veikia trimis lygiais:

• kūną – per odą - masažais, voniomis, tepalais;
• per uoslę – specialiai įkvepiant, darant inhaliacijas arba bendrai aromatizuojant aplinką;
• per os - geriant; naudojant žvakutes;
• per protą, intelektą, emocijas, smegenų veiklą;
• dvasią - per energetinius kūnus – vibracinė aromaterapija.

Iš sociologinių tyrimų matyti, kad aromaterapija užsiima kelios žmonių grupės:

• masažuotojai, fitoterapeutai ir žolininkai, kosmetologai;
• profesionalūs medikai: gydytojai, medicinos seserys, sunkių ligonių slaugytojai;
• žmonės, norintys geriau pažinti save ir keičiantys profesiją (dažniausiai 25 – 40 metų moterys).

Aromaterapija ne tik gydo, eteriniai aliejai labai gerai saugo nuo aplinkos teršalų, virusų, bakterijų. Vien apsupdami save ir savo vaikus apsaugančiais augalų aromatais mes išvengsime daugelio oru plintančių ligų. Užuot laukę, kol pajusime pirmuosius ligos simptomus ir tada ją gydysime cheminiai vaistais arba antibiotikais, mes turime puikų įrankį, kad apsaugotume savo kūną ir sustiprintume jo atsparumą tiek, kad ligos mūsų nevargintų iš viso. „Mes stovime sveikatos revoliucijos ištakose. Prevencinė medicina yra ateities medicina ir aromaterapija yra viena iš svarbiausių jos sričių," - rašo Magie Tysserandt knygoje „Aromaterapija moterims“.

Aromatinius aliejus, mišinius voniai, masažui, kaukes, netgi savo mėgstamus kvepalus nesudėtinga pasigaminti patiems. Dalį augalų, iš kurių jūs gausite šias dieviškas esencijas, galite užsiauginti sode, o jazmino žiedų, lavandų, rožių žiedlapių, ramunėlių, medetkų, čiobrelių, kraujažolių, jonažolių prisirinkti pas močiutę kaime. Juos galima pamerkti į šaltai spaustą kokybišką saulėgrąžų, migdolų, abrikosų kauliukų, alyvuogių ar vynuogių kauliukų aliejų, palaikyti porą savaičių saulėje, kas kelios dienos pakeičiant augalinę žaliavą nauja, ir turėsime puikių maceratų, tinkamų ir masažui, ir skausmui malšinti ar sumušimui gydyti, ir sausai, suskirdusiai odai patepti, po vonios ar po pirties pamaloninti viso kūno odą.

Dar skaitykite