Psichologinis

Paklausti, ko eina į pirtį, daugelis žmonių vargu ar pirmiausia paminėtų prausimąsi, nors tai natūralu – juk pirtyje prausiamės. Labiau tikėtini atsakymai būtų: pailsėti, atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais, atsikratyti streso, kažką atšvęsti, suteikti sau malonumą ir pan. Šiuolaikiniam žmogui pirtis visų pirma svarbi kaip antistresinė laisvalaikio priemonė. Pirtyje žmonės atsipalaiduoja, atsiveria, tampa sukalbamesni, todėl egzistuoja net terminas „pirties diplomatija“. Tai žinojo ir senovės kunigaikščiai, ir sovietinės nomenklatūros šulai, ir dabartiniai verslininkai – po geros ir malonios pirtelės visi reikalai dėliojasi kur kas sklandžiau.

Į pirtį einame be drabužių (arba beveik be drabužių), o tai jau savaime yra rimtas „psichoterapinis žingsnis“. Drabužis – tai mūsų kaukė (psichologai pasakytų – Persona), socialinio statuso ženklas, po juo mes slepiame savo kūną, taip stengdamiesi užmaskuoti tai, kas mums atrodo negražu – viską, kas „neatitinka standartų“. Tuo tarpu pirtyje, anot vieno iš pirties taikos principų, visi yra lygūs. Čia nėra nei antpečių, nei frakų, nei „firminių“ ar „nefirminių“ drabužių. Esame, kokie esame. Fiziškai. O tai skatina ir psichologinį atsivėrimą. Todėl neretai „bendrapirčiai“ tampa savotiškais psichologais vieni kitiems – čia nesunku išsikalbėti, išsipasakoti (yra puikus suomių filmas apie „pirties psichoterapiją“ – „Gyvenimo garai“).

Teigiamas psichologinis pirties poveikis susijęs ir su pirtyje vykstančiais hormonų pokyčiais. Pirties šiluma, malonios atpalaiduojančios procedūros, prisilietimai, aromatai, garsai, pojūčiai – visa tai skatina vadinamojo „laimės hormono“ – endorfino gamybą. Pirtis veikia antistresiškai net tada, kai specialiai tokio efekto nėra siekiama, kadangi fizinės ir psichologinės įtampos yra susijusios. Jei žmogus nuolat patiria psichologinį stresą, jo raumenys irgi nuolat yra nenatūraliai įsitempę, o tai netrunka atsiliepti kūne (dažniausiai sprando, nugaros skausmais, virškinimo problemomis ir pan.). Ir psichologinės problemos tampa fizinėmis. Tuo tarpu masažu, vanojimu, kontrastinėmis pirties procedūromis atpalaiduodami raumenų ir sausgyslių įtampas mes atliekame į priešingą pusę nukreiptą veiksmą – atpalaiduojame ir susikaupusias psichines įtampas, stresą.