Higieninis

Pirmine pirties funkcija ir buvo higieninė. Žmonėms, ypač gyvenantiems atšiauriame ir drėgname klimate, reikėjo rasti būdą, kaip sušilti, kad galėtų, nusiprausti, kaip ir kur gimdyti, gydyti žaizdas, pagaliau išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius ir t.t.

Natūralu, kad tokia vieta tapo gyvenamoji patalpa su ugniakuru. Karščiau pakurus ugnį, dalis šilumos likdavo ugniakuro akmenyse, o jei ant jų patekdavo vanduo – pasklisdavo malonus garas, kuris pastatindavo odos prakaitąvimą, o jau prakaituotą drgną odą norėdavosi gremžti, valyti, prausti. Taip ir „maudydavosi“ pirmykštėse pirtyse – daugiau savo prakaite ir susikondensavusioje garo drėgmėje, negu šiltame vandenyje. Pakaitinti didesnį kiekį vandns kažkada dar nemokėta, nes paprasčiasiai... nebuvo didelių puodų. Tad židinio garas

ir šildė ir prausė...Įpratus tokias procedūras daryti reguliariai, iškilo poreikis turėtį tam tikslui atskirą statinuką – žeminę, rastinę pirtelę. Taip gimė mums visiems pažįstama dūminė pirtis. Karštu pirties garu dar buvo naikinami įvairūs parazitai. Kadangi čia buvo švaru ir pakankamai nuošalu bei saugu, čia buvo gimdoma, gydomos įvairios ligos, atliekamos procedūros (pvz., kraujo nuleidimas).

Šiais laikais higieninė pirties reikšmė yra sumažėjusi (net juokaujama: „Eime į pirtį – tuo pačiu ir nusiprausime“). Praktiškai visi namuose turi vonias, dušus, todėl, regis, į pirtį dažniau einama ne praustis, bet pabendrauti, atsipalaiduoti ir t.t. Ir visgi pirtis tebėra puiki higieninė procedūra, padedanti palaikyti kūno švarą (o jei higieną suprastume platesnė prasme, ne tik fiziškai, tai ir minčių, emocijų švarumą).

Didžiausias pirties poveikis, be abejo, yra odai – būtent ji labiausiai yra veikiama tų faktorių, dėl kurių ir einama į pirtį: karščio, šilumos kontrastų, vanojimo vantomis, eterinių aliejų ir kt. Veikiant karščiui, odos poros atsiveria, su prakaitu iš organizmo pasišalina daug kenksmingų medžiagų, toksinų. Be to, pirtyje atmirksta viršutinis odos sluoksnis – negyvos, suragėjusios ląstelės, todėl ypač veiksmingi įvairūs šveitimai, trynimai ir panašios procedūros. Mūsiškoje pirtyje įprasta gausiai naudoti medžių ir žolių vantas, kvapnius augalus, eterinius aliejus. Visa tai irgi pasižymi puikiu higieniniu poveikiu, naikina mikrobus, virusus, grybelius, padeda turintiems įvairių odos problemų.

Klysta tie, kas mano, jog kaimiška pirtis (ypač dūminė) šiuolaikiniam žmogui yra „nepakankamai švari, nehigieniška“. Mokslininkų atlikti tyrimai nustatė, jog dūminėje pirtyje mikrobų yra mažiau nei modernioje ir šiuolaikinėmis priemonėmis apdorotoje operacinėje. Regis, geresnės dezinfekcijos priemonės už karštį, dūmą ir natūralius eterinius aliejus dar niekas nesugalvojo. Taigi prauskimės į sveikatą!