Pirties žinovas siūlo laimės ir atgimimo receptą

„Vieni žmonės šoka su guma, kiti medituoja, treti čiuožia nuo stačių kalnų, į juos lipa, bėga maratoną, lanko šokius, dar kiti – tiesiog prisigeria. Tačiau viso to esmė tokia pati – noras išeiti už kasdienybės ribų. Man priimtinas kitas kelias. Tai pirtis, kurioje iš pažiūros atlikdamas paprastus dalykus – besiprausdamas, kaitindamasis, vanodamasis – gali patirti kitokią būseną", - sako 43-ejų viešosios įstaigos „Pirties akademija" įkūrėjas Rimas Kavaliauskas. Užsibrėžęs tikslą pakelti pirties kultūrą Lietuvoje ir mokydamas kitus patirti jos malonumus, vyras siūlo būdą sumažinti stresą ir tikisi kuo daugiau žmonių padaryti laimingais.

Sumanė kelti pirties kultūrą

„Būsena prieš pirtį ir po jos kardinaliai skiriasi. Ne veltui sakoma, kad po pirties jautiesi kaip naujai gimęs. O tai juk yra kiekvieno žmogaus slapčiausia svajonė. Apie atgimimą, virsmą kažkuo kitu kalbama daugumoje pasakų", - teigia R.Kavaliauskas.

Pagal išsilavinimą jis yra fizikas, tačiau pagal specialybę nedirba. Prieš maždaug penkiolika metų susižavėjo pirties procedūromis ir pradėjo tuo domėtis plačiau. 2004 metų spalį įkūrė viešąją įstaigą „Pirties akademija".

„Mano galvoje sukosi mintis, kuo čia užsiėmus, jog žmonėms būtų geriau. Ką padaryti tokio, kad jie pasijustų laimingesni. Esu įsitikinęs – pirties kultūros pakilimas Lietuvoje sumažins stresų, padidins laimingų žmonių skaičių. Dabar šalis pirmauja pagal savižudybių skaičių, o pagal psichoterapinės pagalbos lygį ir mąstą – kone paskutinė. Beje, sąmoningai registravau ne uab‘ą, o viešąją įstaigą, kad būtų išlaikytas viešasis interesas".

Geriau – nusirengti

„Tyrimai rodo, kad 75 procentai žmonių į pirtį eina dėl psichologinių priežasčių. Žinoma, žmones domina pirties technika – kokias priemones galima naudoti, kaip elgtis pirtyje ir pan. Tačiau technika yra tik priemonė tam, kad įvyktų procesas. Jis susijęs su vidine savijauta, psichologiniais dalykais, galimybe atsipalaiduoti. Dažnai manęs klausia, ar į pirtį eis kartu vyrai ir moterys? Taip, kartu. O tada klausia, ar reikės nusirengti? Nebūtina, bet geriau nusirengti. Pirtyje svarbiausia būti atsipalaidavusiam".

Šiuo metu Rimas su kolegomis, pirties mėgėjais rengia kursus „pradinukams" apie kaitinimąsi pirtyje, organizuoja seminarus apie masažus, kosmetiką, aromaterapiją, žolių naudojimą pirtyje ir pan., konsultuoja pirčių projektavimo klausimais, prižiūri interneto tinklapį apie pirtis. „Retokai, bet randasi žmonių prašančių surengti ką nors ekskliuzyvinio. Pavyzdžiui, vakarą šeimai arba draugams pirtyje su procedūromis".

Lietuviška pirtis yra!

Iš dalies savo mokytoju R.Kavaliauskas laiko latvių gyduolį Zieduonį Karklinš, kuris yra žinomas kaimyninėje šalyje. „Kol nebuvo įkurta „Pirties akademija", susiformavo mūsų lietuvių būrelis, vadinamas pirmasis kursas, kuris iš jo mokėsi, kaupė žinias apie pirtį. Po to aš atradau Suomiją, kaip gilių pirties tradicijų ir jos kultūros kraštą. Per trejetą metų susipažinau su dauguma vietinių pirties grandų, teko nemažai maudytis jų pirtyse. Dalyvavau simpoziumuose, skaičiau įvairiausią literatūrą apie pirtis", - pasakoja Rimas.

„Suomijoje pirties kultūra gaji ir nenutrūkstamai plėtojasi daugybę metų. Lietuvoje taip pat. Tik tiek, kad sovietų režimas paliko tam tikrą lūžį mūsų sąmonėje. Būtent iš šio laikotarpio mes paveldėjome idiotišką rusiškos ir suomiškos pirties supratimą. Štai todėl dauguma nesako, kad eina į lietuvišką pirtį. O ji nuo suomiškos ir rusiškos niekuo nesiskiria. Technika ta pati – visi kaitinasi, pila vandenį ant akmenų, vanojasi", - dėsto pirties žinovas, pats pirtyje apsilankantis vidutiniškai kartą per savaitę.

Nerti į eketę gali ne kiekvienas

R.Kavaliauskas pabrėžia, kad pirtyje nereikia rengti varžybų. „Ten būname savo malonumui. Kuo mažiau žmogus žino taisyklių apie pirtį, tuo greičiau jis pajus malonumą, atsipalaiduos ir suvoks pirties esmę. Ir termometras ten nereikalingas. Kiekvienas pats pajaučia, kokiame karštyje ir kiek laiko kaitintis. Kiekvieno organizmas individualus, sveikata bei adaptacinės savybės nevienodos. Vienam reikia pasigrūdinti, kad galėtų šokti į eketę. O to, kurio jos geros, gali pabandyti į ją šokti prieš pirtį.

Beje, apie pusę moterų niekada nešoks į eketę, nes tai joms nemalonu. Moterų psichika yra 5-6 kartus jautresnė negu vyrų, jų organizmas jautresnis. Taigi ir dirgiklis, pavyzdžiui, temperatūrų skirtumas sukelia keletą kartų stipresnę reakciją. Dažnai mūsų pirtininkai lietuviai mano esą visažiniai. Jie galvoja, kad kiekvieną moterį galima įkaitinti, įmesti į eketę ir jai bus gerai".

Apie naudą fizinei sveikatai

„Visos organizmo sistemos patiria tam tikrą teigiamą sukrėtimą, šoką. Išsiplečia kraujo indai, pagreitėja kraujotaka, išsivalo šlakai iš tų vietų, iš kurių jie paprastai pasišalina sunkiai ir lėtai. Taip pat sąnarių audiniai, todėl vyresnio amžiaus pirties mylėtojai pasižymi sąnarių lankstumu. Pusantro karto padidėja vadinamojo laimės hormono kiekis. Dėl to žmogaus nuotaika po pirties geresnė.
Per vieną pirties seansą mes išprakaituojame tiek, kiek per tris dienas. Santariškių nefrologai yra pastebėję, kad paciento, ėjusio į pirtį sveikata geresnė prieš hemodializę.

Ieva Adomaitytė