Indėniška pirtis: karšti akmenys tamsoje

Indėniška pirtis: karšti akmenys tamsoje

Šiaurės Amerikos indėnų gentys, išeiviai iš Azijos, kartu su klajoklišku gyvenimo būdu atsinešė ir kilnojamų pirčių „Inipi" kultūrą. Inipi – tai savotiška prakaitavimo palapinė, kurią indėnai pirmiausia naudojo ritualiniams, o tik vėliau buitiniams-higienos tikslams.

Lengvos, bet kurioje vietoje iš vytelių surenčiamos ir oda apdengiamos pirčių palapinės klajokliams indėnams tarnauja jau tūkstančius metų ir išliko nepakitusios iki šių dienų.

Inipi pirtis minima netgi Šiaurės Amerikos indėnų legendoje: Pirmasis Žmogus, „Tas-Kuris-Buvo-Sukurtas-Pirmas", pasinaudojo pirtimi norėdamas prikelti savo mirusį jaunesnįjį brolį, žuvusį kovoje su siaubūnu.

Prie Didžiojo Vandens jis iškasė dvi duobes – virš vienos jis iš kvapnių kedro vytelių pastatė palapinę į kurią padėjo surinktus brolio kaulus, o kitoje sukūrė laužą, į kurį įrideno keturis akmenis. Įkaitusius akmenis Pirmasis Žmogus sunešė į palapinę ir uždangstė visus plyšius, palikdamas vieną.

Dainuodamas ritualinę dainą, pro jį šlakstė karštus akmenis vandenyje pamirkyto šalavijo ryšulėliu. Nuo akmenų pakilo garai, ir kaip teigia legenda „čia atsirado gyvybė". Antrą kartą pašlaksčius kaulai subarškėjo, po trečio iš namelio pasigirdo tyli daina, ir pagaliau, po ketvirto pašlakstymo iš garų palapinės pasigirdo: „Broli, išleisk mane!"

Ši legenda parodo tradicinę Inipi paskirtį – indėnams ji tarnavo ne tik kaip kūno, bet ir sielos apvalymo ir „atnaujinimo" priemonė.

Žymusis aktorius Čakas Norisas joje atgauna jėgas, o JAV psichoterapeutai Inipi sėkmingai naudojo gydyti dvasines Vietnamo karo veteranų problemas, kuriems tradiciniai metodai nepadėdavo sugrįžti į normalų gyvenimą.

Kaip paruošti indėnišką pirtį

Malonumas, patiriamas garinantis savomis rankomis gamtoje pastatytoje tamsioje palapinėje su iki raudonumo įkaitintais akmenimis, daugelį visiems laikams padaro ištikimais šios garų pirties gerbėjais.

Tai vienintelė pirtis, kurią galima pasigaminti patiems per vieną valandą. Medžiagos, reikalingos įrengti indėnišką pirtį:

• brezento (plastiko ar kitos nepralaidžios medžiagos) gabalas 3,6x3,6 m;
• keletas greipfruto dydžio akmenų, geriausia vulkaninės kilmės (galima nusipirkti prekybos centruose prie pirčių įrangos);
• kelios lanksčios 1,8 m ilgio vytelės, tinka ievos;
• malkos;
• 4 litrai vandens;
• kastuvas.
• vaistažolių ryšulėlis (prisiskinkite pievoje arba nusipirkite iš bobučių turguje). Ant įkaitusių akmenų dedami žolių gydomieji komponentai su garais lengviau patenka į organizmą. Vienos žolelės padeda atsipalaiduoti, kitos išvalo kvėpavimo takus, trečios tiesiog maloniai kvepia, padėdamos atsikratyti pašalinių minčių.

Vietą tokiai pirčiai galima pasirinkti bet kur gamtoje. Idealiausia – prie tekančio vandens ar ežero, į kurio vėsų vandenį bus smagu pasinerti išlindus iš garų palapinės.

Naudojimosi instrukcijos

Septyni Inipi naudojimosi žingsniai:

1. Pagal 2 metrų skersmens ratą iškaskite 6 duobutes, į kurias storuoju galu įsmeikite vyteles. Viršuje visas vyteles suriškite, suformuodami palapinės karkasą. Ant jo užmeskite brezentą, taip sutvirtindami jo galus, kad oras nepatektų į vidų, o garai negalėtų išeiti lauk.
2.Palapinės viduryje iškaskite 15 cm gylio duobutę – čia dėsite įkaitusius akmenis. Jeigu yra galimybė, priberkite į ją smulkesnių akmenukų – ant jų uždėti karštieji akmenys atšals ne taip greitai, kaip padėti tiesiog ant žemės.
3.Lauže iki raudonumo įkaitinkite akmenis. Nubraukite nuo jų pelenus (palikti jie gali ilgai smilkti, pripildydami palapinę dūmų) ir kastuvu perneškite į pirtį. Įmeskite į laužą naujų akmenų porciją antram pasikaitinimui!
4.Nusirenkite, pasiimkite indą vandens, jei reikia, žvakę ar žibintuvėlį ir vaistažolių (šalavijas, eukaliptas, pušų spygliai). Atsisėskite veidu į įkaitusius akmenis. Apsipraskite su šiluma, tamsa ir atsipalaiduokite.
5. Sėdėdami viduje pamažu, pradžioje po kelis lašus (jeigu liesite gausiai – akmenys greičiau atšals) šlakstykite akmenis vandeniu – didinkite garų kiekį palapinėje. Kai akmenų šviesa kiek apsiblaus, galite ant jų užberti gydomųjų žolelių, kartu pildami vandenį. Jeigu užmesite anksčiau – žolės tiesiog pradės rūkti, ir palapinė prisipildys kvėpuoti trukdančių dūmų. Sėdėkite tol, kol akmenys atšals, arba kol nepajusite, kad jau užtenka. Palaipsniui, veikiant garams plačiau atsiveria kvėpavimo takai ir plaučiai, imama gausiai prakaituoti – taip iš organizmo šalinami šlakai ir toksinai, o raumenys atsipalaiduoja.
6. Išėję iš pirties lįskite į vandenį. Žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis po pirties prieš lipant į šaltą vandenį reikėtų kelias minutes palaukti – per staigus atšalimas gali būti pavojingas. Jeigu nėra galimybės išsimaudyti upėje, būtinai palįskite bent jau po dušu – turite nuplauti nuo kūno su prakaitu išsiskyrusius toksinus.
7.Po pirties tyloje pasėdėkite prie laužo, leisdami kūnui atgauti pusiausvyrą. Atsipalaidavę raumenys leis pajusti kaip mintys tykiai srovena susijungdamos su pirminiais elementais – oru, vandeniu, žeme ir ugnimi.
 

--------------------------------------------------------------------------------

Inipi ritualas vadinamas antruoju gimimu, nes po jo atsiranda neužmirštamas lengvumo ir švaros pojūtis...

Ina Kučinskė