Augalų kosmologija

Augalai — pasaulio kosmologijos dalis

Pirtis yra tradicinė institucija, tradicinė ne tik todėl, kad tai kultūrinis paveldas, išlaikytas nuo neatmenamų laikų, bet ir todėl, kad jis yra vienas iš didžiosios Tradicijos pereigos sakramentų. Dalyvaudami šiuose suapeigintuose išoriniuose veiksmuose, mes sykiu esame panardinami į pirmapradžius kosminius ir suprakosminius slėpinius. Tad visai nenuostabu, kad pirties pasaulyje sudabartintu pavidalu vyksta esmingi pirminiai kosmologiniai procesai, nepaliaujama keturių pirmapradžių dinaminių pradų ar kokybių sąveika — Ugnis kyla į viršų, Vanduo liejasi žemyn, Oras kiaurai smelkia, o Žemė tvirtai viską remia. Dinamišką šių keturių pradų sąveiką grindžia penktasis pradas — kvintesencija arba „metafizinis garas“. Įžengę į pirtį atsiduriame nelyginant alcheminėje erdvėje, kur nešvaros perėjimo į švarą apeiga pojūtiniu būdu atkartoja bepradį švino atsimainymo auksu veiksmą. Žmogaus kūnas, sudarytas iš tų pačių keturių pradų, šioje perkaitos krosnyje irgi patiria vienokį ar kitokį atsimainymą, kartais galbūt fiziškai nė nenuvokiamą.

Nuo Antikos laikų kiekvieną iš šių keturių pradų yra priimta nusakyti dviem kokybėmis:

• Ugnis laikoma sausa ir karšta,
• Oras — drėgnu ir šiltas,
• Vanduo — drėgnu ir šaltu,
• Žemė — sausa ir šalta.

Atsižvelgiant į tai pavasaris buvo susietas su Oru, nes yra šiltas ir drėgnas, vasara — su Ugnimi (šilta ir sausa), ruduo — su Žeme (šalta ir sausa), o žiema — su Vandeniu (šalta ir drėgna). Tokiais kokybiniais atitikmenimis buvo grindžiama ir graikų medicina, o vėliau ją plėtojęs arabų gydymo menas (jūnani tibas).
Keturi kokybiniai pradai smelkia ir lemia visa, kas tik esti, — ir žmones, ir maistą, ir augalus, ir dangaus kūnus. Kadangi planetos veikia augalus, tai žmogus dangaus kūnų įtaką patiria ne tik tiesiogiai, bet ir per augalus, kuriuos vartoja ar kuriais gydosi.

Pirties erdvėje yra patiriamas visų keturių pradų poveikis — ir karštumas, ir šaltumas, ir drėgnumas, ir sausumas, todėl kūno humoraliniai skysčiai čia yra tarsi perplakami ir perkošiami, ir išsivalę gali tekėti kur kas darniau.

Keturių humoralinių skysčių raiška yra keturiopa, t. y. atitinka keturias vystymosi proceso (pasisavinimo ir brendimo) pakopas:

• pritraukimą,
• atidėjimą/kaupimą,
• skaidymą,
• šalinimą.

Tai negrįžtamas procesas, nes suvirškinto maisto nebeįmanoma grąžinti į pirminį būvį.

Flegma, veikiama prigimtinio kūno karščio, virsta krauju, bet kraujas nebeatvirsta į gleives; Kraujas, veikiamas didelio karščio ir garuodamas, virsta geltonąja tulžimi, tačiau geltonoji tulžis nebeatvirsta į kraują ir gleives; Geltonoji tulžis, kai ją perdegina stiprus karštis, virsta juodąja tulžimi, tačiau ši nebeatsiverčia nei į geltonąją tulžį, nei į kraują, nei į gleives.

Temperamentai

Graikų-arabų medicina, kuri Viduržemio jūros regiono kultūrose praktikuojama jau daugiau kaip kelis tūkstančius metų, teigia, kad jei kuris nors humoralinis skystis pradeda dominuoti visame kūne, ar kuriame nors organe atsiranda vienos ar kitos kokybės trūkumas ar perteklius, tai kyla prielaida susirgti liga, susijusia su padidintu kokybės intensyvumu. Kita vertus, jei kūne ima trūkti kurio nors humoralinio skysčio ar jo išvis nebelieka, tai pasireiškia sutrikimai, susiję su specifine jo veiklos sritimi. Jei kuriame nors organe susidaro kurio nors humoralinio skysčio perteklius, ima kilti temperatūra. Pasekmės gali būti pačios liūdniausios, jei tokiu atveju nėra suteikiama pagalba ar humoralinis skystis perdegęs neatslūgsta natūraliai.

Pagal tai, koks humoralinis skystis dominuoja kūne imta skirstyti žmones į temperamentus.

Sangviniškas

Melancholiškas

Flegmatiškas

Choleriškas

Taigi pirtis reguliuoja keturių humoralinių skysčių — gleivių, kraujo, geltonosios ir juodosios tulžies — pusiausvyrą organizme ir atkuria pirmapradžių kokybių darną.

Moderni medicina, besiremianti apšvietos antimetafizinėmis ideologinėmis prielaidomis, kokybinius vyksmus ignoruoja, todėl norint suprasti, kas vyksta pirties erdvėje, nori nenori reikia grįžti prie tradicinės kosmologijos, kuria rėmėsi senųjų civilizacijų medicinos sistemos, aiškindamos ir žmogaus, ir augalų prigimtį.