Blaivybė ar kultūringas gėrimas?

 Yra du, vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas - tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamas sobriologija (sobrio lot. - išblaivyti) - mokslas apie blaivybę. Yra ir kitas metodas, kuris vadinamas kova su girtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija. Aiškinomės, iš kur kilo blaivybės teorija. Blaivybę propagavo žymiausi Rusijos mokslininkai, rašytojai ir mąstytojai - F. Dostojevskis, L. Tolstojus, akademikai Pavlov, Bechterev, Uglov.

Iš kur kilo „kultūringo gėrimo“ teorija?

Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai“ gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.

Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Blaivybės teorija Rusijoje buvo ypatingai paplitusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Blaivybės teorijos paplitimas ir buvo šalyje įvesto „sauso įstatymo“ priežastis. Dėka to įstatymo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui 50-ies metų bėgyje neviršijo to lygio, kuris buvo iki sauso

Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis - tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti. Ir mūsų šalyje jis buvo sėkmingai nugalimas: buvo 3 sauso įstatymo periodai, kurių metu Rusija atgimė ir tapo galinga valstybe.
Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis - tai kažkoks specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plastmasiniuose buteliuose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.

Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.
Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė - vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai.

O ką sako „kultūringo gėrimo“ teorija? Alus, vynas yra gerai, bet blogai yra degtinė, degtinę reikia mažinti, o daugiau vartoti alaus ir vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai buvo pradėta propaguoti valdant N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba - 10 kartų, bet ir degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.

Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai. Išgerta stiklinė šampano žymiai daugiau kenkia nei stiklinė spirito. Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11%. Tas nuodas yra užmaskuotas vynuogių sultimis. Vėmimo refleksas nuo šampano nesuveikia net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, kurių dėka jie tampa baisiausiu nuodu.
Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina plonojoje žarnoje. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir dvylikapirštę žarną patenka į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje spiritas įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras. Todėl gazuoto skysčio įsisavinimas prasideda tuojau pat - burnoje. Štai kodėl troškulį malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio koncentracija kraujyje, geriant šampaną ar alų, auga staigiai,

Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano - po metų jis bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo naikinimo alkoholiu, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą. Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos, didelė dalis moterų, nes ne visos dar nusirito iki degtinės gėrimo. Per trumpą laiką šalis taptų blaivi - 75% žmonių nustotų gerti. O blaivūs žmonės „patvarkytų“ ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.

„Kultūringo” gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos. Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu „kultūringo” gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus „kultūringai” gerti šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į kalėjimą sodinti...

Alkoholis - narkotikas

Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku - uždrausti, reklamą, gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos. Kai kas gali prieštarauti: Ką? Jūs siūlote – sausą įstatymą?– Argi nežinote, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda? Visa nupirkta žiniasklaida ausis išūžė, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda. Atseit, įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau.
Noriu jus pasveikinti – Rusijoje gal ir mūsų šalyje 73 metus veikia sausas įstatymas už vairo. Kiekvienas neblaivus vairuotojas turi būti nubaustas. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą įstatymą už vairo. Pažiūrėkime, kas bus? Dabar pagal statistiką 1% vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia 24% visų avarijų ir 56% mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą už vairo - ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam į galvą neateitų panaikinti sausą įstatymą už vairo? Apsirinkate. Jau eilę metų dešiniosios partijos šaukia, kad reikia panaikinti sausą įstatymą už vairo, nes tai žmogaus teisių pažeidimas. Žmogus atsigėrė alaus, o jam neleidžiama sėsti už vairo! Aš jus užtikrinu, šita Valstybės Dūma panaikins sausą įstatymą už vairo. Išnagrinėjome aktus, Valstybės Dūmoje priimamus aktus. Jie skirti šalies gyventojų naikinimui.

Kai kurie žmonės sako, kad jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas - tai kada žmogus save kankina ar žaloja, bet jaučia malonumą. Visi žmonės, kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, - tai alkoholiniai ir „tabako” mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.

Alkoholinis lovys ir paršiukai

Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones, kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, - tai vadinamieji „kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, - apie juos sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, - tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito - tai alkoholikai.

1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras, trečias ir t. t.

Kažkam kilo mintis į lovį su ėdalu įpilti 3 litrus alaus. Išmaišė ir padavė paršiukams. Pirmasis priėjo vedlys. Pauostė ėdalą su alumi - kažkas ne taip: uostė, uostė, žiūrėjo į kairę, uostė, žiūrėjo į dešinę ir pradėjo ėsti. Paskui – jau neuostydami, ėmė ėsti ir kiti paršiukai. Nuo alaus paršiukai pakvaišo. Pats mažiausias puolė kandžioti vedlį, žviegti – kilo muštynės – kaip prie aludės. Gyvuliukai išsibėgiojo po kampus, stovi, dreba, vienas kito bijo. Dvi dienas paršeliai pagiriojo. Trečioje dienoje išsilaižę žaizdas vėl susimetė į bandą.

Dar po dviejų dienų buvo nuspręsta eksperimentą su alumi pakartoti. Vėl įpylė 3 litrus alaus. Priėjo vedlys, pauostė - akys ant kaktos, uostė, uostė, žiūrėjo į dešinę, žiūrėjo į kairę vėl uostė, žiūrėjo į viršų, kažką prisiminė, suraukė kaktą ir knysle apvertė lovį. Žmonės pagalvojo, kad atsitiktinai. Vėl į ėdalą įmaišė alaus ir padavė paršeliams. Šį kartą vedlys tik pauostė ir iš karto apvertė lovį. Netgi vieno mėnesio paršeliui, ir tam aišku, ką daryti

Žmonės, kurie prie lovio stovi su taurelėmis ir puodeliais, - tai patys aršiausi „kovotojai“ prieš girtuoklystę mūsų šalyje. Tai „kultūringai geriantys“, kurie garsiai rėkia: atitraukite girtuoklius ir alkoholikus nuo šio lovio, jie trukdo mums kultūringai svaigintis alkoholiu. Mes atitraukiame girtuoklius ir alkoholikus nuo lovio, bet į atsilaisvinusias vietas ateina jaunimas su alaus bokalais. Ką daryti? – Apversti tą lovį visam laikui! Tai sprendimas, kuris aiškus ir vieno mėnesio paršeliui.

Sąmoningas gėrimas

Geriantys žmonės sako, kad jie patiria malonumą? Mokslui gerai žinoma, kad geriantieji malonumo nepatiria. Žmonės, kurie kalba apie malonumą nuo alkoholio, yra paveikti propagandos ir pasidavę psichologinei įtaigai. Buvo atlikta daug eksperimentų, kaip mus veikia kitų žmonių nuomonė. Štai vienas jų. Susodina į eilę 15 vaikų ir visiems duoda po stiklinę saldaus kompoto, o paskutiniam duoda rūgštaus gėrimo. Kai pirmasis paragauja, jo klausia: Koks skonis? - Saldu, - atsako. Antrasis: saldu, trečiasis: saldu ir t. t., o penkioliktas paragavęs susiraukia, bet sako: saldu. Visi pasakė saldu ir jis sako - saldu.

Originalus gydymo nuo alkoholizmo būdas

Krasnojarske gyveno psichoterapeutas Suganiako, kuris gydė nuo alkoholizmo savu originaliu būdu. Papasakosiu kaip.

Ateina alkoholikas arba jį dažniausiai kas nors atveda. Susitaria, kad ateis kitą dieną ir liepia jam atsinešti butelį degtinės. - O čia tai bent gydytojas, - nudžiunga alkoholikas. - Čia man gydytis patinka. Kitą dieną ateina, atsineša butelį degtinės. Gydytojas pasodina jį mažame kambarėlyje, kuriame stovi taburetė, stalas, ant stalo taurelė, popieriaus lapas su klausimais ir rašiklis, o aplinkui baltos sienos. - Štai tau klausimai, - sako gydytojas, - atsakyk į tuos klausimus raštu. Jei bus kas nors ne taip kviesk mane. Viena sąlyga - atsakymus į visus klausimus rašyk būtinai kaire ranka.
Pirmas klausimas: Vardas ir pavardė. Ir alkoholikas kaire ranka vedžioja atsakymą.
Antras klausimas: Gerti nori? - rašo: noriu.
Trečias klausimas: Jeigu nori įsipilk ir išgerk. Prisipila taurelę ir išgeria.
Ketvirtas klausimas: Ką jauti burnoje? - Nieko.
Penktas klausimas: Ką jauti skrandyje? - Nieko.
Šeštas klausimas: Ką jauti galvoje? - Nieko. Rankose nieko, kojose nieko...
Devintas klausimas: Gerti nori? - rašo: noriu.
Dešimtas: Jeigu nori įsipilk ir išgerk. Prisipila taurelę ir išgeria.
Vienuoliktas: Ką jauti burnoje? - rašo: rūgštu.
Dvyliktas: Ką jauti galvoje? - rašo - galvoje pradeda ūžti.
Keturioliktas: Ką jauti rankose? - rašo: drebėti pradėjo.
Penkioliktas: Ką jauti kojose? - rašo: kojose silpna.
Šešioliktas: Gerti nori? - rašo: noriu.
Septynioliktas: Jeigu nori įsipilk ir išgerk. Prisipila taurelę ir išgeria. Galva ūžia, skrandį degina, rankos, kojos kaip medinės...

Pašoka ir beldžia į duris. Ateina gydytojas. - Degtinė kažkokia ne tokia. - Kaip ne tokia? Tu ją pats atsinešei. - Nuo degtinės man linksma, o nuo šitos galva ūžia, kojos medinės ir širdis taip plaka. - Na, tada viskas aišku. Einame šitą degtinę išpilsime, - degtinę išpila į klozetą. - Ateik rytoj ir atsinešk geros degtinės. Pakartosime gydymą. Rytojaus dieną ateina ir vėl po trečios taurelės jis sako, kad degtinė ne tokia. Vaikšto jis pas gydytoją dvi savaites ir trečią savaitę supranta, kad jokio džiaugsmo degtinėje nėra. Tai organizmo nuodijimas. Jis nuodija save ir nuodijimo simptomus užrašo kaire ranka.

Paklausiau jo, kodėl kaire ranka?

- O tai pats svarbiausias dalykas šitame metode. Kaire ranka rašyti neįprasta, rašo ilgai ir rašydamas pajaučia neigiamus simptomus. O jeigu rašytų dešine ranka - viskas įprasta, ir jis greitai surašytų įprastas nuomones.

Tai, kad žmonės sako, jog jie patiria malonumą yra grynai kolektyvinis psichologinis efektas. Kuris pradedantysis, išgėręs degtinės, nesusiraukė ir nepasijuto blogai? Bet kiti jam sako: tai tik iš pradžių, priprasi, būk vyras ir panašiai. Jeigu ir sutiksime, kad geriantis patiria malonumą, tai tas malonumas nuodėmingas - kitą dieną būna gėda už tokius malonumus.

Nesistenkite įtikinti visų, nepasiseks. Jei norėsite visus įtikinti - kaktą pramušite. Ką su juo kalbėti, jei jo smegenys užnuodytos, ir jis tik ieško, kaip pateisinti savo gėrimą. Ir ras pasiteisinimą. Pasiteisins tuo, kad kitas dar daugiau už jį geria. Žmonės supranta ir priima skirtingai. Tačiau, nepaisant to, reikia apie tai kalbėti, rašyti, skelbti, rodyti. Juk žmonės žūsta nuo nežinojimo. Labai norėtųsi, kad Bažnyčia šioje srityje būtų veiklesnė. Daug žmonių eina gelbėtis į sektas, nes ten laikomasi blaivybės.
 

Blaivybė Lietuvoje

Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854). Jam tikriausiai buvo žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (17

Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.

XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m. ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą per 150000 Lt. (Šiaulių vyskupijos kurijos duomenimis)

Alkoholio propaganda jaunimui

Vienuolikos - penkiolikos metų vaikų apklausos rodo, jog „Sidras“, „Mixas“ ir įvairiausi alkoholiniai kokteiliai tampa reguliariai vartojamais jų gėrimais. Vaikai negeria degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po šimtą gramų bobelinės arba kaip gerai karštą vasaros dieną „išmesti“ bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji žudo ne tik suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį. („Šiaulių kraštas“, 2006-11-09)
Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58% penkiolikmečių berniukų ir 51% mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus. (http://www3.vdu.lt/life)