Pasaulio pirtys

Ydingas pirčių tipų supratimas

Pirčių klasifikacija nėra tokia paprasta, kaip atrodo. Šiuo metu buitinėje kalboje paplitęs pirčių skirstymas į „suomiškas", „rusiškas" ir „turkiškas" yra netikslus, nes jis atspindi tik Lietuvos vietinėje rinkoje susiformavusius pirčų garinių tipus, o ne paties maudymosi, pėrimosi procesą. Be to, tokiame skirstyme neliko vietos mūsų, lietuviškai pirčiai (taip pat ir estiškai bei latviškai). Beje, kaimyninėse Baltijos valstybėse klaidinantis „rusiškos" pirties terminas beveik nepaplito.

Ką atspindi šie pavadinimai? Vien tik tiesmukiškai suprantamą principą, kad neva tai „suomiškoje" pirtyje ant akmenų nepilamas vanduo ir nenaudojamos vantos, o taip vadinamoje „rusiškoje" - atvirkščiai, vanojamasi ir sočiai pilama vandens ant akmenų.

Panašiai klaidina ir „turkiškos" pirties pavadinimas. Nedaugelis žino, kad „turkiškos" pirtys kartu yra ir graikiškos, ir bulgariškos, ir gruziniškos, ir armėniškos, ir uzbekiškos ir t.t. Na, o suomis, pakviestas į Lietuvoje eksploatuojamą „suomišką" pirtį paprastai nenori sutikti su jos suomiškumu ir teigia, kad jų pirtys mažai kuo skiriasi nuo lietuviškų!

Tikroji klasifikacija

Norėdami objektyviai apibūdinti pirties tipą, turėtume remtis pirties procedūros fizikiniais ypatumais - temperatūra ir drėgme. Ir net tokiu atveju apie konkrečios pirties tipą galime kalbėti tik bendrais bruožais, nes daug įtakos turi iškūrenimo būdas bei pirtininko veiksmai. Temperatūra konkrečioje pirtyje gali kisti nuo 50 iki 130 °C. Šiame intervale telpa visos įmanomos pasaulio pirtys!

Pastebėta, kad žmonių mėgiamos pirtys atvirkščiai atitinka klimatą: šaltoje ir drėgnoje Suomijoje žmonės mėgsta itin aukštos temperatūros ir sausas pirtis – saunas. O sausringoje ir karštoje Turkijoje, priešingai, pirtys santykinai vėsios, tačiau labai drėgnos. Lietuviška (o taip pat ir rusiška, latviška, estiška) pirtys eksploatuojamos vidutinio klimato juostoje, todėl yra „auksiniame viduryje" tarp šių kraštutinumų.

Temperatūra ir oro drėgmė pirtyje yra atvirkščiai proporcingos viena kitai. Kuo aukštesnė pirties oro temperatūra, tuo mažesnę drėgmę gali iškęsti žmogus. Ir atvirkščiai – kuo didesnė drėgmė, tuo žemesnė yra žmogaus pakenčiama temperatūra. Konkretų temperatūros intervalą žmogus renkasi pagal skonį.

Tinklapyje www.pirtis.lt naudosime supaprastintą pirčių skirstymą į sauso oro, garinę ir drėgnąją. Toks skirstymas gana tiksliai nusako pirties procedūros konkrečioje garinėje galimybes, o būtent to labiausiai ir reikia mūsų lankytojams. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad mes siūlome nevartoti terminų „lietuviška", „suomiška", „rusiška", „turkiška" pirtis. Kiekviena tauta turi savitą pirties istoriją, papročius, pirties terminus ir receptus. Kaip ir duona, kiekviename krašte pirtis turi daug nacionalinių ypatumų. Juos tyrinėjant prieš mūsų akis atsiskleidžia įdomūs dalykai. Pirties procesas „know-how" buvo vertinamas, pirties paslapčių buvo mokomasi, svetur matytos pirties procedūros ir senaisiais laikais, ir dabar buvo perimamos iš kaimyninių tautų. Atsekti šį šiuolaikinės pirties procedūros kelią yra vienas iš mūsų uždavinių. Todėl savo tinklapio puslapiuose mes skelbiame daug įdomios ir probleminės medžiagos, skirtos lietuviškos (ir kaimyninių šalių) pirties istorijai ir tradicijoms.

Parengė Rimas Kavaliauskas