Suomija, 2006 m. birželis

Jau tapo savotiška tradicija, kad Pirties akademijos lankytojai, vos gavę diplomus, kelia sparnus pasidairyti po kaimynines šalis, ir visų pirma – Suomiją. 2006 birželį, 9 – 11 dienomis nedidelė PA lankytojų grupė aplankė kelias pirčių požiūriu įspūdingas vietas: Saunakylla pirčių muziejų Muurame gyvenvietėje, dūminę poilsinę pirtį ant jūros kranto Pompen Saunaranti, vieną garsiausių Suomijoje kaimo turizmo poilsio kompleksą Herrankukkaro ir jo įspūdingas pirtis. Kelionės pabaigoje apsilankėme vienoje kokybiškiausių Suomijoje dūminių pirčių, netoli Tampere miesto.
Malonu tai, kad šią kelionę suorganizavome patys, tik su minimalia mūsų partnerių iš Tarptautinės dūminės pirties draugijos pagalba.

Saunakylla muziejus

Šį muziejų jau neblogai pažįstu, šios kelionės metu teko jame lankytis jau 4 kartą. Muziejus įdomus tuo, kad jame ne tik gali apžiūrėti 29 autentiškas įvairių konstrukcijų pirtis, susipažinti su specialiaja literatūra pirties tematika, bet ir užsisakyti vieną iš autentiškų pirčių. Paslaugi muziejaus šeimininkė ir direktorė mielai patars kuri pirtis geriau tiktų.

Žinoma, mokėti taip pat reiks – pirties iškūrenimas čia kainuoja iki 150 eurų. Laimė, kad Pirties akademijos vardas čia jau gerai žinomas ir pirtį mes gauname su nuolaida.
Šį kartą mums nusišypsojo ypatinga sėkmė – mus priėmė ir po muziejų pavedžiojo muziejaus mokslinis konsultantas architektas, daugelio knygų apie suomiškas pirties autorius Risto Vuolle Apiala.
Greitu žingsniu šis jau nebejaunas, tačiau labai energingas žmogus vedė mus nuo vienos pirties prie kitos, aiškindamas kiekvienos jų ypatybes. Pvyzdžiui, sužinijome, kodėl senovinėse Šiaurės Suomijos pirtyse krosnies anga atgręžta į galinę sieną. Pasirodo, tais laikais pjūklo nežinojo, todėl malkų nepjovė, o pro skylę sienoje kišdavo krosnin laibus rastelius. Pjūklai kai kadai kadės atsirado, o krosnies orientacija išliko nepakitusi.
Dar įdomu buvo tai, kaip seniau padarydavo priepirtį iš atremtų į pirties stogą karčių. Jos ir nuogą užpakalį paslėpdavo ir saugojo nuo žvarbaus vėjo.
Vienas iš įdomių eksponatų – amžiaus pradžios kaimo mokyklos pirtis, statyta pagal specialų Švietimo ministerijos projektą. Čia labai erdvi prausykla su atskirai pašildomu vandeniu.
Vaikštant po muziejų pastebėjome, kad net iš 4 pirčių kylą dūmai – jos ruošiamos lankytojų džiaugsmui.Mes šį kartą išsirinkome pačią mažiausią, vadinamąją „Maasauna", arba žeminę pirtį. Labai norėjosi išbandyti vieną pačių pirmykščių pirčių konstrukcijų.

Maasauna - žemės pirtis

Žeminė pirtis buvo paplitusi milžiniškoje Šiaurės Europos teritorijoje. Tai labai paprasta konstrukcija, leidžianti sutaupyti brangią statybinę medžiagą rimtesniems pastatams. Grindų joje praktiškai nėra – žemų asla ir ant jos paguldytos kelios lentos. Krosnis primena akmenų krūvą, ugni s kurenama ant tos pačio aslos, „nuo pado". Muziejaus direktorė Minna šią pirtį kurena apie 3 val., tol, kol žarijos visiškai išblėsta. Kad akmenys neatauštų, kurenimo pabaigoje pirtis aklinai uždaroma ir „bręsta". Tuo metu geriau jos neatidarinėti, neišleisti brangios šilumos.
Pirmas įspūdis atsisėdus pirtyje – kad mes nusikėlėme į vaikystę ir tiesiog žaidžiame. Taip viskas paprasta, suprantama. Žeminė pirtis suteikia ypatingą saugumo ir jaukumo pojūtį, regis niekas tavęs negirdi ir nemato, gali sau sėdėti čia kiek tik nori. Pirtį apšviečia tik mažas langelis duryse, o ir tas aprūkęs. Reikia laiko, kad adaptuotųsi akys.
Garas čia minskštas, kažkaip ypatingai kvapnus. Krosnies akmenys saikingai karšti, jie jaukiai šnypščia, o šiluma ateina ne gūsiu, o palengva, glamonėdama kūną iš visų pusių. Po žeme esančioje pirtyje oras niekada neišsausėja, nes sienos turi pakankamai drėgmės.Už šį „minkštą" garą ji yra labai vertinama žinovų.
Mes praleidome šioje pirtyje 2 valandas ir nuostabiai pailsėjome, nors ypatingų patogumų ir neturėjome.

Pirties taikos deklaracija

Antroji mūsų ekskursijos diena buvo 2-asis birželio šeštadienis, neoficiali Suomijos „pirties diena". Taip jau atsitiko, kad jau antrus metus mes šią dieną sutinkame Suomijoje, kartu su Tarptautine dūminės pirties draugija, kuri atgaivino seną prasmingą paprotį viešai skelbti pirties etikos taisykles.
Šiais metais Pirties taikos deklaracija buvo nutarta paskelbti nuo Saunarantti (pirčių krantinės). Poppen saunarantti – tai vaizdingoje mišku apaugusioje vietovėje įsikūręs viiešbutėlis, 2 karšt vandns kubilai ir, žinoma, tradicinė dūminės pirtis.
„Pirties ramybės deklaracija" skelbia, kad:
* kievienas turi turėti galimybę pertis savo pamėgtoje pirtyje;
* visi pirties mauduoliai turi eiti į pirtį draugiškai nusiteikę;
* nesutarimai, ginčiai ir mobilūs telefonai turi būti palikti už pirties ribų;
* bet kokios nešvarios mintys ir pavydas neturi peržengti pirties sleksčio;
* tolerancija ir švarus mąstymas yra laukiami pirtyje.":

Herrankukkaro – pirties ir poilsio centras

Ši vieta pasiekiama per 50 min. mašina nuo Turku centro. Žmogaus išmonė pavertė miškingą sąsiaurio šlaitą įdomia poilsio vieta, kurioje pirtys užima ne paskutinę vietą. Mes atvykome ten vėlų vakarą, tačiau birželio vakarai Suomijoje, regis, niekad nesibaigia. Mus pasitiko Pentti – nebejaunas žmogus, ir palydėjo į pirtį. Šios pirties lankymas labai primena pasaką apie Ali-Baba ir 40 plėšikų. Paklususios mūsų tylaus palydovo rankai atsivėrė mažos durelės, vedančios į kalvos šlaito, sutvirtinto rąstais, gilumą. Trumpas siauras požeminis praėjimas išveda mus į didžiulę salę, kurios kampai skendi tamsoje. Buvimas požemyje dažniausiai priverčia mus įsivaizduoti nebūtus dalykus, tačiau čia tvyro toks pažįstamas ir mielas dūminės pirties aaromatas ir švelni aksominė šiluma, kad mus tučtuojau apima ramybė ir atsipalaidavimas. Kiekvienas pasijutome lyg piligrimai, po ilgų klajonių pagaliau pasiekę ilgai lauktą tikslą. Kiekvienas susirado po kampelį ir kuriam laikui „išnyko".

Kelonės dalyvių įspūdžiai

Rimas Kavaliauskas

„Esu matęs daug pirčių, kaip vėliau suskaičiavau, Herrankukkaro dūminė buvo 19-a. Tačiau ji buvo pirmoji, privertusi mane verkti. Pasirinkau tolimesniųjų plautų eilę ir užlipau į patį viršų, tikėdamasis didesnio karščio, nes buvome jau paskutiniai pirties lankytojai. Atsisėdęs, pamiršau, kad esu pirtyje. Yra tokia patarlė: „pirtyje elgiamės kaip bažnyčioje". Būtent taip ir pasijutau, prieš akis plaukė gyvenimo įvykiai, o visas pasaulis, mintyse, regis, atsivėrė, tapo draugiškas ir mielas. Visisems, kada nors sutiktiems žmonėms, pasiunčiau gerų linkėjimų. Aškiai pajutau, kad šią akimirką užsibaigė tam tikras su pirtimi susijęs ieškojimų etapas. Kelios minutės ant šios pirties plauto virto ištisu laikotarpiu, kuris ir dabar tęsiasi, net kai rašau šias eilutes, jaučiu tos pirties dvasią. Galiu tvirtai pasakyti, kad apsilankymas tokioje pirtyje vertas ilgos ir sunkios kelionės."
Kiti užėjimai jau buvo labiau „pirtiniai“. Akys pamažu priprato prie blausaus apšvietimo ir pradėjau pastebėti smulkesnes detales. Šalia krosnies stovi platus suolas, o ant jo – 3 kibirai su kaušais vandeniui užpilti. Kaušo talpa – apie 3 l. Mažesnis kiekis, matyt, nepadaro įtakos 30x30x5 m dydžio patalpai. Norint pasiekti krosnies viršų, reikia pasistiebti. Nuo tokio kiekio vandens krosnis giliai atsidūsta ir ramiai, neskubėdama išleidžia solidžią garo porciją, kurią sėdintys tolimesniuose kampuose pajus tik po keliolikos sekundžių.
Įdomu tai, kad įkaitę ne tik suolai, bet ir grindys, taigi pėdos nuolat jaučia šilumą, tai papildomai atpalaiduoja ir labai padeda sušilti.
Išėjus iš pirties, siūloma pasirinkti patinkančią vandens proceūrą: pasinerti į šaltą jūrą nuo tiltelio, toliau atsipalaiduoti 38 laipsnių jūros vandens vonioje ar paplaukuoti iki 28 laipsnių pašildytame jūros vandens baseine. Plūduriuojame baseine ir stebime besilaidžiančios saulės spindulių nurausvintą peizažą. Šiltas vanduo leidžia ilgiau išbūti gryname ore, o tai ypač svarbu žiemą.

Aurimas

„Pirmąją kelionės dieną nakvojome viename paežerių kempinge, kuris kaip paaiškėjo kelionės pabaigoje buvo pilkiausia aplankyta vieta Suomijoje. Sekanti diena, penktadienis, buvo įsimintina kiekvienam pirtininkui – mes aplnakėme pirties muziejų su įvairių Suomijos regionų veikiančiomis pirtimis. Vienoje jų, dūminėje pusiaužeminėje pirtyje išbandėme garą.
Vakaras ir naktis senoje sodyboje pas šeimininkę Kristiną dvelkė nuostabia šiluma.
Šeštadienį ilgai keliavome automobiliu iki Suomijos pirtininkų renginio „Pirtis už taiką". Simboliniai žodžiai ir pirtis buvo puiki įžanga į vakarinę dalį, kurioje manau kiekvienas radome sielai mielą vietelę.
Turistiniam pirčių kompleksui ant j8ros kranto neprilygsta nei vienas iki tol matytas kaimo turizmo kompleksas (kaip mes juos vadiname). Viena niekada metuose neatšaldoma „gigantiška" dūminė pirtis talpina iki 150 žmonių vienu metu. Baseinai su pašildytu jūros vandeniu ir miegas ant jūros kranto arba paukščių lizde – tik maža dalis to, ką čia galima patirti. Nematyti aptarnaujančių žmonių, tačiau visur juntamas rūpestis svečiui. Nuostabu!!!
Kelionės pabaigai sekmadienį nuostbūs šeimininkai su puikiai išspręsta pirtimi.
Turime norą grįžę pakeisti kai kuriuos savo pirties techninius sprendimus.
Kelionę veriname labai teigiamai.
Linkiu visiems besidomintiems pirtimis bent akies krašteliu dirstelėti į tai, ką šiauriečiai kūrė ir bandė daugelį metų."

Gediminas

„Apie Suomijos dūminės pirties tradiciją ir jos puoselėjimą buvau daug girdėjęs. Šios kelionės metu galėjau visa tai patirti savo kailiu ir akimis bei visa siela.
Aplankius visas pirtis buvo galima pajusti dūminės pirties subtilybes, suomių požiūrį į pirtį.
Suomijos dūminės pirties muziejaus eksponatai paliko neišdildomą įspūdį, o kartu verčia susimastyti, kaip galima pasisėmus patirties budinti mūsų visų pirties tradicijas ir procesų kokybę.
Neišdildomą įspūdį padarė turizmo ir poilsio sodyba Haraakukkora. Patirti nuostabūs įspūdžiai aplankytoje saunoje, kuri kvepuoja akmens, medžio, žmogaus sielos energija bei siela.
Šia kelione esu labai patenkintas ir sužavėtas."

Ingrida

„Kelionė ši – tikrai įspūdinga. Šiaurinės gamtos grožis, suomių šiluma ir svetingumas, nepakartojamos dūminės pirtys – visa susiliejo ir padovanojo mums nepakartojamus įspūdžius. Kelionė organizuota be galo puikiai. Atvykus į kiekvieną naują vietą, mums atrodė, kad puikiau ir būt nebegali. Niekur nebesinorėjo važiuot iš tos vietos kur apsistodavom. O, pasirodo, nauja vieta tiesiog užgoždavo ankstenius įspūdžius.
Kur besisvečiavom, žavėjo rūpestis žmogumi. Tarsi savaime visur jautėmės kaip namuose. Apie viską pagalvota, viskuom pasirūpinta. Iki smulkmenų. Ir tuo pačiu niekas apie mus nešokinėjo, nesimatė aptarnaujančių darbuotojų. Turbūt tai padėjo mums pilnai atsiduoti kelionės žavesiui, atsiduoti poilsiui ir įspūdžiams, pajausti dvasią pirčių. Ačiū."